Baisogalos 608-osios kuopos jaunųjų šaulių nariai, kol karantino taisyklės leidžia, pasiryžome nupėdinti 24000 žingsnių Prisikėlimo apygardos partizanų kovų takais. Tai puiki proga dar daugiau pasidomėti savo krašto istorija, paminėti tarptautinės Tolerancijos dieną ir tuo pačiu pasitikti artėjančią Lietuvos Kariuomenės dieną.
Juk tolerancija – tai pagarba kitiems, ypač tiems, kurie mąstė ir siekė Laisvės ir Nepriklausomybės. Nė vienas iš jų neišgyveno. Visgi, jie neišsigando grasinančio priešo, gyvenimą paženklinančio partizano vardo ir narsiai stojo ginti Lietuvos. Mes, gyvendami šiais laikais, turime nepamiršti skaudžių savo istorijos puslapių ir su pasididžiavimu tarti Ačiū miško broliams, sudėtingiausiomis sąlygomis negailėjusiems jėgų ir gyvybės kovoje dėl mūsų Ateities.
Mūsų ,,partizaniškas žygelis“ prasidėjo nuo Baisogalos šaulių namų, kur 1944 – 1953 metais buvo kankinami kovotojai už Lietuvos Laisvę ir tęsėsi vingiuotais keliais 10 kilometrų laukais ir miškais iki partizanų žūties vietos Užpelkių miške, kuriame 1949-ųjų rugpjūčio 13-ąją vykusiose nelygiose kautynėse žuvo Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila , LLKS deklaracijos signataras Bronius Liesis-Naktis, partizanų štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du eiliniai partizanai, žinomi tik slapyvardžiais – Girėnas ir Aitvaras.
Užpelkių miškas – tai vieta, dešimtmečius saugojanti Lietuvos partizanų kovų paslaptis. Tai kautynių su MGB kariuomene vieta, kur eiguliui išdavus stovyklą buvo niekšiškai užpulti miegantys partizanai. Penki žuvo, keturiems pavyko ištrūkti… Čia, 2016 m. archeologinių kasinėjimų metu, mūšio vietoje rasta gausybė šaudmenų, partizanų uniformų sagų bei partizano žiedas su Vytimi.
Savo žygį įprasminome istorijos pamoka, kurią surengėme prie miške pastatyto Atminimo ženklo partizanams, skaitydami užrašytus liudijimus apie Lietuvos ginkluotos rezistencijos Prisikėlimo apygardos partizanų patriotišką pasipriešinimą, pastangas ir ryžtą išlikti nelygioje kovoje. Pamoką užbaigėme tylos minute, pagerbdami čia žuvusiųjų atminimą, uždegėme žvakeles, paminklą papuošėme trispalve juostele, sugiedojome Lietuvos respublikos himną.
Džiaugiamės, kad dar kartą trumpam sustojome, susimąstėme apie laiką, aplinką, kuri mus supa ir, kurioje gyvename DABAR. Aplinką, kurioje apstu praeities pėdsakų.
Ko išmokė mus istorijos pamokos? Pamokos, kurių dėka šiandien gyvuojame kaip tauta.
Partizanai, Lietuvos laisvės kovotojai, amžiams išliks Tėvynės patriotų pavyzdžiu. Tikriausiai šie žodžiai, visos dienos metu, skambėjo mums grupelei Baisogalos šaulių .
Baisogalos 608-osios kuopos šaulė, mokytoja Giedrė Nakutienė
