Balandžio 13 d. Radviliškio kultūros namuose vyko rajono švietimo įstaigų vadovų bei pedagogų susitikimas su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais. Susitikime dalyvavo ir radviliškiečių išrinktas Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas.
Aktualiausias klausimas – mokslo metų ilginimas
Susitikime didžiausias dėmesys buvo skiriamas šiuo metu aktualiausiam klausimui – mokslo metų ilginimui.
Švietimo viceministras Gražvydas Kazakevičius sakė, kad kaip tėvas neitų piketuoti prie Seimo ar prie vyriausybės, kad mokslo metai nebūtų ilginami. „Aš už tai, kad mokslo metai būtų ilgesni ir vaikai mokykloje pasisemtų daugiau žinių, o laikas, praleistas mokykloje, bus vertingas. Per mokslo metus viena savaitė galėtų būti skirta ekskursijoms po muziejus, gyvenvietės apylinkes bei projektinei veiklai. Šių veiklų metu mokiniai susietų teorines bei praktines žinias, išmoktų stebėti aplinką bei pasisemtų žinių ne tik iš vadovėlių“,- sakė viceministras.
Pasak G. Kazakevičiaus, pailginus mokslo metus, mokymo turinys bus išdėstytas plačiau, pamokų skaičius nebus didinamas. „Šiuolaikiniai vaikai negali išsėdėti 7-8 pamokų, tad jie protestuoja prieš šiandien esančią mokymo sistemą. Pailginus mokslo metus, turinys bus išdėstytas plačiau“,- sakė viceministras.
Mokytojai kaip problemą įvardijo karščius, kurie gali trukdyti mokiniams produktyviai dirbti, jeigu mokslo metai bus dviem savaitėm pailginti birželio mėnesį. Pasak pedagogų, mokymuisi per karštymetį nepritaikytos klasės, jose nėra kondicionierių.
Kaip dar viena problema įvardinti egzaminai: kai kurie pedagogai dirba egzaminuose, taiso testus bei rašinius ir negali vesti pamokų.
G. Kazakevičius sakė, kad mokslo metai gali būti pailginti ne birželio mėnesį, o prasidėti anksčiau, pavyzdžiui, nuo rugpjūčio mėnesio vidurio, kai didieji karščiai jau būna pasibaigę.
Pradėjus mokslo metus rugpjūčio pabaigoje būtų išspręstas ir stovyklų klausimas – Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos mokytojai nuogąstavo, kad jeigu mokslo metai būtų pailginti birželio mėnesį, mokiniai negalėtų dalyvauti kasmetinėje „Supermenų“ stovykloje.
Lietuvoje nukritusi mokymosi kokybė
Mokslo ir švietimo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė pateikė skaičius, kad Lietuvoje mokiniai atostogauja bene ilgiausiai visoje Europos Sąjungoje – beveik 13 savaičių. Mažiausiai atostogų mokiniai turi Vokietijoje bei Jungtinėje karalystėje – 6 savaites. Šiose šalyse nekyla diskusijų ir dėl mokslo metų pradžios bei pabaigos:Vokietijoje mokslo metai baigiasi liepos 22 d., prasideda rugsėjo 11 d., o lietuvių taip mėgiamoje Jungtinėje karalystėje mokslo metai baigiasi liepos 24 d., o prasideda rugsėjo 4 d.
Nei viena šalis nėra prisirišusi prie Lietuvoje jau 20 metų gyvuojančios tradicijos mokslo metus pradėti būtinai tik rugsėjo 1 d.
Pasak A. Šuminienės, Lietuvos mokyklose labai nukritusi mokymosi kokybė, o pailginus mokslo metus ji pakiltų. „Danijoje mokiniai mokosi 1000 valandų per mokslo metus, o Lietuvoje – 737. Pailginus mokslo metus, daugiau savaitinių pamokų tektų lituanistams bei kitiems pedagogams, kurie nuolat skundžiasi per mažu savaitinių valandų kiekiu“,- sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.
Tokiu viešnios teiginiu suabejojo kai kurie pedagogai. „Gal ta mokymosi kokybė nukritusi dėl to, kad Lietuvos mokyklose nemažai mokinių iš asocialių šeimų. Už šių mokinių mokymąsi bei auklėjimą atsakingas tik mokytojas. Mokyklose nėra pakankamai mokytojų padėjėjų, kurie dirbtų su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais, nes trūksta lėšų“,- sakė Gražinos pagrindinės mokyklos mokytoja L. Škėmienė.
Diskusijos dėl mokslo metų ilginimo dar tebevyksta, o šios diskusijos rezultatą pamatysime kitais metais.
Kodėl smukdomas švietimo prestižas?
Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos direktorius L.Vaičiūnas ministerijos atstovų klausė, kodėl pastaruoju metu taip smukdomas švietimo prestižas. „Pastaruoju metu žiniasklaidoje neigiamai atsiliepiama apie įstaigų, ruošiančių mokytojus, prestižą. Formuojama neigiama nuomonė apie Lietuvos edukacijos universitetą, kurį turbūt daugelis čia esančiųjų baigė, menkinama pedagogo profesija“,- sakė direktorius.
Viceministras G. Kazakevičius pedagogams patarė žiniasklaidoje pateikti savo argumentus, nušviečiančius tikrąją švietimo sistemos padėti Lietuvoje. „Jeigu vyksta švietimo sistemos juodinimas, tai kur mokytojų balsas? Atsverkite savo straipsniais neigiamus argumentus“,- pedagogus ragino viceministras.
„Lietuvoje greitai ims trūkti mokytojų, tačiau nesutikčiau, kad ši profesija jaunimui nepatraukli. Jau kelerius metus vykdoma programa „Renkuosi mokyti!“, kurioje dalyvauti norinčiųjų netrūksta – į vieną vietą pretenduoja net 16 kandidatų“,- sakė G. Kazakevičius.
Belieka tikėtis, kad Lietuvos mokyklas netrukus papildys jaunų, kūrybingų mokytojų karta, pasirengusi mokyti Z kartą.
Susitikime dar buvo paminėta, kad naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos komanda pateikė ne tą vienintelį pasiūlymą dėl mokslo metų ilginimo – dar buvo pateikti pasiūlymai dėl pedagogų etatinio darbo apmokėjimo tvarkos, dėl mokyklos vadovų darbo trukmės.
Į visus pedagogams iškilusius klausimus kompetentingas buvo atsakyti viceministras G.Kazakevičius, tačiau pedagogai turėjo klausimų ir ministrei J. Petrauskiene, kuri šiame susitikime kažkodėl nepasirodė – turbūt pritrūko laiko.
„Radviliškio krašto“ informacija
