Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas atskleidė, kad iš daugiau kaip penkiasdešimties valstybių Lietuvoje el.cigaretes vartoja daugiausiai vaikų. Mūsų ekspertus neramina ir tai, jog nepilnamečiai į dėl nikotino priklausomybę sukeliančius skysčius įpila papildomų psichoaktyviųjų medžiagų. „Dėl sintetinių kanabinoidų vartojimo išsivysto ūmios ir gyvybei pavojingos būklės: traukulių priepuoliai, psichozės epizodai, sąmonės netekimai“, – pastebi Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.
Neraminančios tendencijos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Vaičiūnas pastebi, kad PSO tyrimas parodė realią šiandienos (penktų, septintų ir devintų klasių) moksleivių rizikingo elgesio situaciją. Jis įvardina kelis esminius Lietuvos vaikų rizikingos elgsenos pokyčius. Įprastų cigarečių vartojimas mažėja, o elektroninių auga. Be to, šiandien ne tik itin ženkliai pagausėjo el. cigarečių vartojančių nepilnamečių, bet ir pasikeitė vartojimo tendencijos lyties pagrindu.
„Paskutinį dešimtmetį rizikinga elgsena buvo labiau būdinga berniukams nei mergaitėms. Šiandien, ypač elektroninių cigarečių ir alkoholio vartojimo kontekste, merginos gan stipriai ima vytis vaikinus. Pavyzdžiui, elektroninių cigarečių vartojimo atveju net susilygino (PSO duomenimis, 34 proc. berniukų ir 36 proc. mergaičių iki 15 metų rūko el. cigaretes – red. past.)“, – pastebi dr. T.Vaičiūnas.
Mokslininkas svarsto, kad merginų rizikingą elgseną veikia ne tik vietos bendraamžių aplinka, bet ir tarptautinis kontekstas. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje vartoti el. cigaretes merginoms tapo tarsi priimtina.
PSO tyrimas atskleidė skaudžius Lietuvos vaikų rizikingos elgsenos rezultatus. Deja, bet beveik 60 proc. šalies penkiolikmečių yra bandę elektronines cigaretes. Įprastas cigaretes bandžiusių Lietuvos trylikamečių berniukų rodikliai, deja, didžiausi iš tyrime dalyvavusių šalių. Beveik kas ketvirtas trylikametis berniukas bandė rūkyti įprastas cigaretes (24 proc.).
Įsipila kitų narkotinių medžiagų
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Haris Jakavičius pastebi, kad psichoaktyviųjų medžiagų rinka sparčiai auga, o narkotinės medžiagos dėl nepilnamečių vartotojų tarsi konkuruoja viena su kita. Su itin išaugusiu vaikų ir paauglių elektroninių cigarečių vartojimu įvairios šalys susiduria skirtingu metu.
„Vienos valstybės elektroninių cigarečių bumą jau praėjo, o kitos galbūt dar praeis. Tikėtina, kad ir dabartinė elektroninių cigarečių populiarumo banga Lietuvoje praeis. Žinoma, jos niekur nedings. Rinkoje įsitvirtinusios elektroninės cigaretės joje ir išliks. Tiesiog sumažės vartojimas dėl tam tikrų griežtesnių apribojimų ir naujų populiaresnių psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimo“, – komentuoja H.Jakavičius.
Jis pastebi, kad dėl el. cigarečių skysčiuose esančio nikotino medžiagos jas vartojančio žmogaus organizme formuojasi priklausomybė. Nikotiną vartojantiems paaugliams, kurių organizmas dar nėra visiškai susiformavęs, priklausomybės atsiradimo greitis ir rizika yra kur kas didesnė nei suaugusiems.
Pastarųjų metų nepilnamečių el. cigarečių vartojimo tendencijos neramina. Neretai į elektroninių cigarečių skysčius šie įsipila papildomų psichoaktyviųjų medžiagų.
„Priklausomybė nikotinui organizme formuojasi kaip ir kitoms psichoaktyviosioms medžiagoms, tačiau ūmių apsinuodijimų nikotinu beveik nematome. Didžiausia problema, kad dėl sintetinių kanabinoidų, kurie vartojami kartu su elektroninėmis cigaretėmis, formuojasi ūmios ir gyvybei pavojingos būklės: traukulių priepuoliai, psichozės epizodai, sąmonės netekimai. Priklausomybės sintetiniams kanabinoidams formuojasi greičiau nei nikotinui“, – pasakoja RPLC Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.
H.Jakavičius sako, kad pastaruoju metu RPLC Vilniaus filialo Ambulatoriniame skyriuje nepilnamečiai daugiausiai konsultuojami būtent dėl elektroninių cigarečių vartojimo. Dažniausiai renkamasi gydymo priemonių kombinacija: psichosocialinis, o esant poreikiui ir medikamentinis gydymas. Specialistai bendrauja ne tik su jais, bet konsultuoja ir tėvus.
Skyriaus vedėjas pastebi, jog keblu atskirti, nuo kurios psichoaktyviosios medžiagos – nikotino ar sintetinių kanabinoidų – vaikas priklausomas, todėl psichoterapinėmis priemonėmis kartu gydoma galimai abiejų priklausomybė. Pakaitinė nikotino terapija, deja, Lietuvoje nepilnamečiams nėra galima.
Nelegali rinka – dar viena problema
Dr. T.Vaičiūnas pastebi, kad nepilnamečiams naujas duris kenksmingiems gaminiams įsigyti atveria nelegali rinka. Pavyzdžiui, skelbimų portaluose sunku rasti įprastų cigarečių pardavimų skelbimų, bet įvairiausių nikotino turinčių tirpalų pasiūlymų apstu. „Kontrolės mechanizmų ten nėra. Dažniausiai niekas nereikalauja pateikti pilnametystę įrodančių dokumentų. Šiandien į paštomatus parsisiųsti daugiau negu paprasta. Prieinamumas tampa paprastas“, – sako mokslininkas.
Nepilnamečius el. cigaretės iš Kinijos pasiekia ir iš nelegalios rinkos, ir iš el. parduotuvių. Nelegalioje rinkoje šie įsigyja sveikatai itin pavojingų medžiagų. „Kontroliuoti ten esančių cheminių junginių ir turinio tiesiog neįmanoma. Mes tikrai matome, kad gatvės rinkoje cirkuliuoja susintetinti, įprastų nelegalių psichiką veikiančių medžiagų poveikį mimikuojantys skystalai“, – problemą komentuoja dr. T.Vaičiūnas
Jis teigia, kad edukacinio pobūdžio informacijos apie klasikinių ir naujoviškų tabako produktų poveikį sveikatai mums tikrai nestinga. „Homo sapiens tuo ir įdomus, jog ir turėdamas reikiamą informaciją vis tiek elgiasi nepalankiai sau. Ir kadangi žmonės sąmoningai neįvertina daromos žalos, nors apie ją žino, todėl, mano nuomone, turėtų įsikišti valstybinis reguliavimo mechanizmas“, – teigia dr. T.Vaičiūnas.
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Vaičiūnas primena, kad Lietuvoje alkoholio akcizų didinimas sumažino alkoholinių gėrimų įperkamumą. „Šiuo atveju, ypač kai matome, jog nikotino gaminių vartojimas itin plinta tarp mokinių, tai galėtų būti viena strateginių, politinių, ekonominių priemonių, kuri padėtų valdyti esamą situaciją“, – svarsto mokslininkas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos skyriaus koordinavimo vedėja Aušra Želvienė taip pat pastebi sunkiai kontroliuojamos nelegalios rinkos problemą. Įstatymai draudžia nepilnamečiams įsigyti tabako gaminius, taip pat ir elektronines cigaretes. „Tačiau įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad visgi vaikai ir paaugliai jų gauna. Departamentui kelia nerimą nelegali internetinė prekyba, kurią kontroliuoti yra sunkiausia“, – komentuoja A.Želvienė.
NTAKD ragina atkreipti dėmesį į PSO rekomendacijas. El. cigarečių prekyba nusprendžiančioms uždrausti šalims būtina griežtai įgyvendinti šį sprendimą, o leidžiančioms prekiauti el. cigaretėms, kaip plataus vartojimo prekėmis, būtina turėti griežtą reguliavimo mechanizmą.
Tėvų atsakomybė
Gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis teigia, kad apribojimai nepilnamečių vartojimo problemą vargu ar išspręs. Rizikingo elgesio modelius vaikai imliausiai perima iš tėvų. Tad pozityvus jų pavyzdys yra geriausia priemonė sumažinti nepilnamečių žalingą elgseną.
„Draudžiama vartoti alkoholį – paaugliai vartoja alkoholį. Draudžiama vartoti tabaką – paaugliai vartoja tabaką. Neįsivaizduoju, kokias priemones reikėtų taikyti, kad šios medžiagos nepatektų į paauglių populiaciją. Pavyzdžiui, guli tradicinių cigarečių pakelis, o aš porą cigarečių nukniaukiu iš tėvo. O ką mano tėvas skaičiuoja? Jis nepastebi, ar jų buvo penkiolika ar trylika“, – komentuoja gydytojas psichiatras. Jis sako, kad šiandien elektroninės cigaretės tarp nepilnamečių madingomis tapo dėl kelių priežasčių. Išaugusį vartojimą lemia jų smalsumas, noras pritapti prie bendraamžių.
Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė L.S. anksčiau pastebėjo, kad vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką didina jų buvimas mieste be suaugusiųjų po 22 valandos. Be to, neretai tėvai nepažįsta savo vaikų draugų tėvų arba net nežino su kuo šie leidžia laiką. Vaikų tėvų komunikacija stiprina psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos sritį. Vicemerė teigia, kad nors nemažai diskutuojame apie naujų psichoaktyvių medžiagų problemą, bet nepelnytai primirštame, kad Lietuvos vaikai linkę anksti bandyti ir alkoholį.
EMILIS JAKŠTYS
