Prieš daugelį metų atsirado prie ežero kalnas, vardu Burbola – Kapeliai. Kapeliai buvo Arimaičių kaimo žmonių laidojimo vieta. Manau, jeigu buvo laidojami žmonės, tai buvo laidojami su kunigų, tai aš, manau, kad kapeliai buvo šventa vieta.
1938 m. buvo trys kryžiai su žemių kauburėliais. Kai mes buvom jauni, nesidomėjom, kas ant kryžių buvo iškalta, kokie užrašai. Yra žmogus, kuris prisimena, kad šie užrašai buvo iškalti 1928 m. Bėgant metams, pavargę kryžiai pradėjo mažėti, jau daug metų nebeliko nei vieno. Toliau Burbolos kalnas buvo plikas. 1958 m. Burbolos kalnas Raubų girininkijos girininko Kęstučio Poškaus ir eigulio Aglinsko Domininko dėka, nuo kapelių likusi Burbolos kalno dalis buvo užsodinta pušaitėm, eglaitėm, kurių šiuo metu bent koks vyras nebeapkabintų.
Prie kalno yra ežeras, buvo graži maudykla, kur žmones iš aplinkinių kraštu bei iš Radviliškio važiuodavo bei pėsti eidavo grožėtis mėlynu vandeniu, buvo prie Burbolos kalno graži didelė maudykla, kur žmonės atgaudavo visas jėgas. Tais laikais „Žirnelis“ neegzistavo, visa pažiba buvo Burbola. Šalia kalno buvo keliukas tiek važiuojantiems, tiek pėstiems – visi išsiteko. Lietuvos laikais kalnas buvo valstybinė žemė, sugrįžus Lietuvai iš po okupantų pavargusiai Burolai atsirado skaudi ranka. Kur einantis nuo vandentiekio Arimaičių link iškasė griovį 1 m gilio, apie 2m pločio, kur negalėjo iškasti prie prūdų, tai privežė akmenų, kad negalėtum nei praeiti, nei pravažiuoti. Tas nedoras žmogus – sėdintis Radviliškio Baltuosiuose rūmuose, jų galva. Jei laimės rinkimus, tai kitoje kadencijoje Burbola atgaus vargus ir taps Pilimi, kuria didžiuosis su didele pagarba.
„Radviliškio krašto bendruomenės” narys
