Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Akcinė Bendrovė „Lietuvos paštas“ 2021 metais patyręs 6,4 mln. eurų grynojo nuostolio, planuoja didinti paslaugų tarifus bei atleisti apie 600 darbuotojų. Ši reforma palietė ir Radviliškio rajoną – kai kuriose gyvenvietėse nebeliks pašto skyrių.
Pašto darbuotojai neteko darbo
Kadangi AB „Lietuvos pašto“ darbuotojų atleidimo vajus neaplenkė ir mūsų rajono, pasiteiravome bendrovės vadovybės, kiek laiškininkų neteko darbo.
„Kalbant apie Lietuvos pašto darbuotojus Radviliškio rajone, iš viso dėl pokyčių buvome priversti atsisveikinti su 5 darbuotojais,- atskriejo atsakymas iš šios bendrovės komunikacijos skyriaus.
Pasak „Lietuvos pašto“ vadovybės, atleidžiamiems darbuotojams išeitinės išmokos, kaip įprasta, bus apskaičiuojamos vadovaujantis Darbo kodekse įtvirtinta tvarka. Skiriamos išmokos dydis kiekvienam darbuotojui yra individualus ir priklauso nuo gauto darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio bendrovėje ir darbo stažo.
Atrodytų, kad atleidžiama visai nedaug darbuotojų, tik 5, tačiau žmonėms tai nemažas smūgis – kur atleistoms paštininkėms reikės ieškoti darbo tokiuose mažuose miesteliuose, kaip Baisogala ar Grinkiškis?
Pašto skyrių neteko Baisogala ir Grinkiškis
Nuo šių metų liepos 12 d. veiklos nebevykdo Baisogalos ir Grinkiškio pašto skyriai. Nuo šiol šių miestelių gyventojams visas pašto paslaugas teikia mobilusis laiškininkas.
Mobilusis laiškininkas baisogaliams paslaugas teiks Mokyklos g. 4, antradieniais – šeštadieniais nuo 10.30 iki 10.45 val., o grinkiškiečiams – adresu Tilto g. 43, antradieniais – šeštadieniais nuo 12.00 iki 12.15 valandos. Išsikviesti mobilųjį paštininką į namus galima telefonu Nr. 8 700 55 400.
Pasak bendrovės atstovų, mobiliojo paštininko paslauga skirta kaimiškų vietovių gyventojams, kadangi neretai būtent tokiose vietose iki artimiausio veikiančio pašto skyriaus tenka keliauti net ir keliolika kilometrų.
Tik vargu, ar tai guodžia gyvenviečių, kuriose uždaryti pašto skyriai, gyventojus. Štai Baisogalos miestelio gyventojai į paštą eidavo sumokėti mokesčių, mokėdavo už elektrą. Nereikia pamiršti ir to, kad dažnai pašto skyriai būdavo ir gyventojų susitikimų bei pokalbių vieta.
Be to, gyventojai skundžiasi, kad kartais mobilųjį laiškininką į namus prisikviesti labai sudėtinga – reikia kelias minutes klausytis muzikos, kol darbuotojas atsiliepia.
Po pašto tinklo optimizavimo Radviliškio rajone ir toliau dirbs pašto skyriai tik Radviliškyje ir Šeduvoje.
Skubėta Radviliškio rajoną padaryti „pilotiniu“
2017 metų gegužę Radviliškio rajonas tapo pilotiniu vykdant pašto reformą. Pagal naująjį projektą pirmiausia buvo uždaryti Tyrulių, Šiaulėnų, Šaukoto, Alksniupių, Skėmių, Sidabravo ir Aukštelkų pašto skyriai, tačiau buvo žadėta juos išsaugoti Radviliškyje, Šeduvoje, Baisogaloje ir Grinkiškyje.
Nors tuo metu daugeliui tuometinės Tarybos narių kilo nemažai klausimų, ar reikia skubėti rajone vykdyti pašto reformą, tam labai entuziastingai pritarė tuometinis meras konservatorius Antanas Čepononis. Buvęs meras neįvykdė savo pažado rajone sukurti 1000 darbo vietų, o pagreitinta reforma su jo pritarimu darbą bei pragyvenimo šaltinį jau prieš penkerius metus atėmė iš kaimo laiškanešių.
Kodėl laiku negaunama spauda?
AB „Lietuvos paštas“ atstovų teigimu, gyvenvietėse panaikinus pašto skyrius gyventojams bus užtikrintos kokybiškos paslaugos. Tik vargu, ar tai tiesa. Radviliškio rajono gyventojai skundžiasi, kad laikų negauna užsiprenumeruotų leidinių, vėluoja ir taip laukiamos pensijos. Bendrovės atstovai neneigia, kad tokių faktų pasitaiko ir viską suverčia vykstančiai reformai: „Norime patikinti, kad pastaruoju metu esame gavę vos kelis skundus iš Radviliškio rajono gyventojų dėl nepristatytos leidinių prenumeratos. Abiejų priežastis buvo žmogiškasis faktorius – adresatų pašto dėžučių sumaišymas. Šias įsivėlusias klaidas nedelsdami ištaisėme. Dėl įvykusių pašto paslaugos teikimo pokyčių rajone, leidiniai skaitytojus gali pasiekti kitu dienos laiku, nei įprastai“.
Kodėl žmonės laiku negauna pensijų?
Randamas paaiškinimas ir dėl vėluojančių pensijų: „Kalbant apie pensijų pristatymą į namus norime priminti, kad jis yra vykdomas nuo kiekvieno mėnesio 10 iki 26 dienos. Kiekvienam pensijos gavėjui yra priskirta konkreti išmokos išmokėjimo data. Ją, atsiradus naujam gavėjui, „Sodra“ suderina su pačiu gavėju bei Lietuvos paštu. Gyventojai, tiksliai nežinantys, kokia išmokos mokėjimo data jam yra priskirta, visuomet gali ją sužinoti „Sodros“ skyriuje, arba matyti išmokos mokėjimo kvite“.
Tačiau toks paaiškinimas ne visai teisingas. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai žmogus visą dieną laukė laiškininko, atnešančio pensiją, ir nesulaukė, o jam buvo paaiškinta, kad laiškininkas pensininko nerado namuose. Iki šiol tokių miestelių kaip Baisogala ar Grinkiškis gyventojai pensijas galėjo atsiimti pašte jiems paskirtą dieną, o jas pradėjus vežioti mobiliesiems laiškininkams, tikėtina, nusiskundimų dėl laiku negautos pensijos dar padaugės.
Tad dar kartą pasitvirtino sena tiesa, kad nei viena reforma nėra orientuota į paslaugų kokybę, o įneša dar daugiau nesusipratimų bei netvarkos.
Paštininkų godos
Ne paslaptis, kad daugeliui gyventojų paštininkas – vienas laukiamiausių žmonių: ryte pristato naujausią spaudą, ilgai lauktą laišką ar pensiją. Pyksta kai kurie senjorai, kai paštininkas pavėluoja atnešti pensiją, tačiau jų darbas tikrai nelengvas, ypač šiuo reformos laikotarpiu.
„Uždarius Baisogalos ir Grinkiškio pašto skyrius, paštininkų aptarnaujami plotai dar padidės, neaišku, kaip reikės visur suspėti. Šiemet „Lietuvos paštas“ laimėjo konkursą pensijoms nešioti, todėl darbo padaugėjo, o alga liko ta pati.
Moterims, kurios aptarnauja kaimiškas teritorijas, duoda valdiškus automobilius, tačiau ir tai nėra didelis palengvinimas – darbuotojos iš gyvenvietės, kurioje gyvena, iki pašto skyriaus atvažiuoja su savo automobiliais, per dieną pas klientus važinėja valdiškais, po to juos palieka prie pašto skyriaus ir į namus vyksta nuosavu automobiliu. O kuras, kaip žinia, vis brangsta ir kelionės į darbą greitai taps prabanga, o darbas turbūt tik virs hobiu“,- sakė viena iš laiškanešių.
Na, o miesto teritoriją aptarnaujančių laiškanešių niekas automobiliais neaprūpina, joms tenka minti dviračių pedalus.
„Ant dviračio laiškanešė atrodo lyg sraigė – reikia vežtis planšetę, kasos aparatą, laiškus, laikraščius, žurnalus, dar pinigus pensijoms kažkur įsidėti. Taigi dvi kuprinės kabo iš šonų, o viena – ant nugaros. Būna apmaudu, kai su visa manta tenka užkopti į 5 aukštą ir „pabučiuoti“ durų rankeną, nes nieko nėra namuose ir negali įteikti registruoto laiško. Tada leidiesi į apačią, spausdini kvitą, palieki jį pašto dėžutėje. Šeštadieniais žmonės pyksta, kad anksti atnešame registruotus dokumentus, nes visi nori ilsėtis, miegoti. Kadangi man priklauso ir sodų teritorijos, ten keliai baisūs, kai kur pelkėti, baisu neužklimpti ir nenusiristi nuo dviračio su visa spauda“,- sakė viena iš mieste dirbančių laiškininkių.
Ar įmanoma aptarnauti klientą per 15 minučių?
Kaip jau buvo minėta, prie uždarytų paštų skyrių mobilieji paštininkai dirbs 5 dienas per savaitę po 15 minučių. Pasiteiravome laiškininkų, ar tiek laiko jiems užteks aptarnauti klientams. „Nemanau, kad 15 minučių užteks aptarnauti žmogų. Atliekant bet kokią operaciją, riekia išspausdinti čekį, suskaičiuoti pinigus, paklausti žmogaus vardo, pavardės, paprašyti dokumento, duomenis įvesti į planšetę. Žodžiu, reikia atlikti daug operacijų. Gali būti, kad gyventojų aptarnavimo laikas užsitęs, paštininkas vėluos į kitą zoną ir bus priverstas nemokamai dirbti viršvalandžius“,- sakė AB „Lietuvos paštas“ darbuotoja.
Kodėl paštas patyrė nuostolių?
Kiekvienos įmonės optimizacija reiškia, kad patiriama nuostolių ir reikia pertvarkyti struktūrą ar ieškoti naujovių. Pasiteiravome, kokių ir dėl kokios priežasties ši bendrovė patyrė nuostolių, juk kiekvienoje gyvenvietėje paštas būdavo svarbiausia vieta susitikti su kaimynas, sužinoti naujienų.
„Praėjusiais metais pasikeitusi Lietuvos pašto pajamų struktūra ir išaugusios sąnaudos nulėmė nuostolingus metus. Didžiausią įtaką tam turėjo ženklus tradicinių pašto paslaugų mažėjimas, išaugusios tarptautinės logistikos sąnaudos ir ilgą laiką beveik nekitusios paslaugų kainos.
Pagrindine Lietuvos pašto nuostolingų metų priežastimi 2021 m. tapo pasikeitusi pajamų struktūra. Iki šiol didžiausią bendrovės pajamų dalį sudarydavo pajamos iš tradicinių pašto paslaugų, t. y. tų, kurios teikiamos pašto skyriuose ar per laiškininkus. Antrą metų pusmetį šios pajamos susitraukė daugiau nei trečdalį ir šiais metais toliau traukiasi. Šį kritimą lėmė liepos mėn. panaikinta PVM lengvata siuntoms ne iš ES šalių – antrą pusmetį importo kiekiai krito net 64 proc. Tuo tarpu netradicinėse pašto paslaugose buvo stebimas augimas – naudojimasis LP EXPRESS paslaugomis augo, ypač paštomatais – lyginant su 2020 m., siuntimas paštomatais išaugo 67 procentais“,- žurnalistams atsakė AB „Lietuvos paštas“ vadovai.
Kaip bebūtų, nuo kiekvienos reformos kenčia žmonės. Taip atsitiko ir šį kartą – laiškanešių aptarnaujamos teritorijos didėja, atlyginimai lieka tie patys, o laiškininkėms po Radviliškio rajone esančių pašto skyrių optimizavimo tenka kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Jonas Petrikas
