Kartais kai poilsio programos -TV, knygos, kryžiažodžiai – išsemtos,o sutemose gali nemokamai žiūrėti įvairias programas kaimynų languose, aš paimu rašiklį, popieriaus, kampe pasižymiu pirmąjį skaičių ir pradedu eilinės skilties apmatus…
Pradžia
…Kartais visai iš padrikų minčių. Kažkur, gal ruošdamas apžvalgą, perskaičiau apie pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, esantį lokomotyvų depo pašonėje. Teksto turinio neatsimenu, bet kam smegeninį kompiuterį prikimšti nereikšminga informacija it mokykloje, bet faktas liko ir įjungė mąstyklę. Mintis – įvairovei reikalautų pašalinti turėklus ir vaikščiojimas tiltu taptų įdomesnis, juk kadais, dar jo statybos metu, kai turėklų dar ir nebuvo, nepatingėdavau viršun užsitempti dviratį ir būdavo romantiški pasivažinėjimai. Pratęsiant turėklų temą… Kažkas,spėju, nesugadintas intelekto, tikėtina iš vietinio Harlemo, Stiklo g. kumetynų, sulamdė tilto turėklus Eibariškių parko „mižalkėje“. Beje, buvau nuvykęs. Ančių tvenkinyje daugiau nei lankytojų. Ir apskritai neįsivaizduoju, kam reikalingas dar vienas parkas. Yra centre, Durpyne, Antaniškiuose. Gal mero veiklos įamžinimui memorialine lentele, gal lėšų įsisavinimui. Mano nuomone, geriau sutvarkytų dviračių takus ir išasfaltuotų gatves. Įspūdis – būna ir baisiau. Dėl skundų apie prastą kvapą nuo vandens telkinio turiu savo versiją. Dėl smarvės kalti taip vadinami ruoniai, kurie čia turškiasi šaltuoju metų laiku. Įsivaizduokite, jog jiems įšokus į ledinį vandenį sutraukia šlapimo pūslę ir jos turinys išteka. Atšilus orams jaučiamas specifinis kvapas. Iš čia ir pavadinimas – Mižalkė. Juokauju, tad grįžkime prie parko tilto turėklų. Manau, jie čia visai nereikalingi. Štai senajame ligoninės korpuse turėklų kai kur nėra. Ir ką? Ir nieko, kas nori – prisitaiko.
Prisitaikymas
Jis ne apie kariamą šunį, kuris esą prie šios procedūros pripranta. Net neklausiu, o tiksliai žinau, jog dažnas iš Jūsų gali atlikti du – tris darbus vienu metu. Ir aš taip darau, jei veiklos nesudėtingos. Pavyzdžiui, žiūriu TV „History“ kanalą, laidą apie tai, kai japonai, užėmę Nankiną 1937 m., žudė civilius gyventojus, prievartavo kinietes, kurios priešindavosi – subadydavo durklais ar užkapodavo ir palikdavo mirti. Žuvo 300 tūkst nekaltų žmonių. Tuo pat metu skaitau „Lietuvos sveikatą“ su medikų mintimis apie ministro A. Verygos daromą spaudimą, mobingą, prastai užmaskuotus grasinimus. Tarp pasisakiusių medikų – ir Baisogalos ligoninės vadovas. O štai A. Gaidžiūnas tvirtina: „Daug kas kritikavo sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Veryga… Šiuo metu jis geriausiai vertinamas politinis veikėjas Lietuvoje“. Lyg tai būtų kažkoks stebuklas. Rodyk kokią nors beždžionę TV ekrane nuo ryto iki vakaro – rezultatas bus panašus. Birželio 15 d. kai kurių įstaigų vadovai, remdamiesi A. Verygos rekomendacijomis, savo specialistams dar neleido dirbti kitur, esą dėl viruso pavojaus. Jei aš parašyčiau ką nors panašaus, kai kurie skaitytojai pagalvotų, jog iškritau iš medžio ir stipriai susitrenkiau galvą. Įtariu,jog A. Gaidžiūną bus paveikusi rinkimine kartšligė, kaip ir jo politinį konkurentą A. Čepononį. Pastarasis išsiuntinėjo tokius raštus… Jei gerai supratau esmę – siekiant apriboti kritiką Jo Vyresnybės atžvilgiu, nepaklausę bus apspjauti ugnimi. Kritiką (smulkią) vartoti nedidelėmis dozėmis, tad palietęs medicinos temą ją ir pratęsiu. Šakių r. ligoninėje buvo įkurtas COVID-19 mėginių paėmimo punktas. Mėginiai popiet buvo vežami į Kauną, vakare gaunami atsakymai. Atkreipkite dėmesį – siunčiami mėginiai, o ne pacientai. Radviliškiečiai šiam malonumui turi registruotis, patys ir vykti į Šiaulius (Jablonskio g.16). Ir ne šiaip sau nuvažiuoti, o automobiliu. Neturi – ne mero problema, samdykis. Štai čia ir išryškėja ligoninės direktoriaus V. Smalinsko ir mero A. Čepononio požiūris į rajono gyventojus, kuriems minėtas tyrimas reikalingas, tarkim, prieš planinę operaciją. Verygiškas toks požiūris, o jei laikai būtų kiti, gal net ir japoniškas. Ir, tiesą pasakius, kodėl mums nepagalvojus apie japonišką išmintį.
Išmintis
Nemanau, jog ji kuo nors skirtųsi nuo lietuviškos, latviškos ar švediškos. O štai dėl žydų pamąstyčiau, nors abejoju, ar ji kitokia. Dabar preambulė ir pastraipa tiems, kurie ją supras. Ji paprasta: nusičiaudėti atsimerkus neįmanoma. Įsiminėte? Nesvarbu. Skaitytojai nuolat siunčia nuotraukas ir komentarus. Pavyzdžiui, apie „bardaką“ „Šviesos“ garažų bendrijos aplinkoje. Neišvežtų šiukšlių ir kitokių automobilių atliekų – kalnai. Atsakykite į klausimą, kas trukdo vairuotojams, turintiems automobilius, išvežti šiukšles tinkamu adresu, o ne sandėliuoti pašonėje?Taigi, jog niekas. Sakysite, bendrijos pirmininkas nepajėgus, o kas trukdo išsirinkti kitą, aktyvų, gebanti spręsti problemas? Taip pat niekas netrukdo. Ir paskutinė užduotis – atsakykite sau, ar redakcija sutvarkys Jūsų apsišikimą? Teisingai, netvarkys ir nesiruošia tvarkyti. Tą turite atlikti patys,o atlikimui reikia suprasti paprastą, primityvų faktą – nusičiaudėti atsimerkus neįmanoma. Pradžiai pavadinkite savo bendriją, kad ir „Pragaro tamsa“, ir neįsivaizduokite, jog esate kažkokie išskirtiniai – visų Radviliškio garažų bendrijų aplinka ir tvarka, kaip ir visam mieste. T. y, betvarkė. Kitas skaitytojas rašo apie betvarkę prie šiukšlių konteinerių prie Gedimino g.5 sporto aikštelės. Esą, šiukšliavežės išvažiuoja nesurinkusios visų atliekų. Joms ir nepriklauso rinkti stambiagabaričių atliekų, kurias čia suverčia Jūsų kaimynai. Žaidžiame toliau? Puiku, bet, tikiuosi, suprantate, jog redakcija neišveš Jūsų atliekų, o gal Jūs norite nusičiaudėti atsimerkęs? Kažkodėl galvoju, kad Jūsų mąstyklė jau įsijungė. Dar ne? Tad dar vienas skundas. Apie apleistas sporto aikšteles prie minėtų daugiabučių, nusilaupiusius, sunykusius suolus, gal dar ir kranklius, apžėlusią žole buvusią vandentiekio teritoriją. Vėl pasikartosiu – redakcija tų dalykų netvarkys. Jums būtina kreiptis į seniūnaičius, seniūniją raštu. Mūsų valdžiažmogių impotencija žinoma. Ją sugrąžintų raštas, pasirašytas namo gyventojų ir ne tik seniūnui, bet ir merui. Jis atsakingas už seniūno neveiklumą. Pamoka baigta, tiems, kurie nesuprato, kad nusičiaudėti atsimerkus neįmanoma, nepadės nei redakcija, nei „durnių daktarai“, o sprendimas paprastas ir lengvas – pradėkite patys tvarkingiau gyventi, tapkite pilietiškesni. Netingėkite paskambinti, pamatę automobilį ant vejos, susiorganizuoti talkas, kreipkitės į valdžiažmogius arba bandykite čiaudėti atsimerkę. Tiesa, dar galite skambinti į radiją, o kitiems – tęsinys apie mediciną, bet…Žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Mano medicininis tęsinys iškeliavo iš skilties į atskirą straipsnį, tad metas trumpai spaudos apžvalgai.
Apžvalga
Mane nuolat kamuoja keisti klausimai, kad ir apie savaitraštį „Alio, Raseiniai“. Na, sakykite, kam provincijos miestui, netgi mažesniam už Radviliškį, reikalingas „Lietuvos ryto“ ar „Respublikos“ kalibro leidinys? Iš čia kita mintis – Lietuvos radijas per spaudos apžvalgas pristato tik „vyresniuosius brolius“. Rajoninė spauda lieka „už borto“. Kodėl? O šiaip minėtas savaitraštis pateikė savo skaitytojams aštuonis rimtus autorinius straipsnius, neskaitant „balasto“ (ne autorinio lygio straipsneliai). Numeryje nė vienos Raseinių mero nuotraukos, bet visa informacija apie savivaldybės aktualijas yra. Šiaip man nuolat juodą pavydą sukelia istoriniai – kraštotyriniai Raseinių istorijos puslapiai. Itin profesionalūs ir išskirtiniai. Eilė savaitraščiui „Etaplius“. Trys solidūs autoriniai straipsniai, yra ir istorinis – kraštotyrinis, būdingas „Alio Raseiniams“ straipsnis. Aš negaliu būti objektyviu vertintoju, todėl subjektyviai – nors ir paprašyta keturiems, Raseinių opusai – penkiems. Kodėl nežinau, bet tikrai ne profesionalumo,o greičiau meilės savo kraštui stoka. Nepamatuojama, neįvertinama, tik intuityviai pajaučiama. Ir, žinoma, R. Jakučio „Dainos nugali bet kokius karantinus“. Vien pastaba, kad chruščiovinio atšilimo metu mes „vengrų „Omegos“ lygio“ nepasiekėme. („Omegos“ daina „Mergaitė blizgančiomis lyg perlai akimis“ tapo roko baladžių klasikos etalonu ir nepalieka aukščiausių reitingų savo klasėje). „Lietuvos sveikatos“ pirmajame puslapyje pastaba: „Per karantiną sustabdžiusios planinių paslaugų teikimą, gydymo įstaigos ir vėl bando dirbti visu pajėgumu. Tiesa, kol kas paslaugas pavyksta atnaujinti iki 70 procentų ankstesnio krūvio, o konsultacijų suteikiama dar mažiau. Daugumos įstaigų darbą paralyžiuoja ministro įbruktas rekomendacinio pobūdžio įsakymas gydytojams dirbti ciklais. Prisimenu tūlo seimo nario A. Gaidžiūno komplimentus A. Verygai. Ką daryti, kad seimo narys, išrinktas mūsų rajone, pradėtų mąstyti, ką daro skelbdamas politines žaliavalstietiškas reklamas, net neįsivaizduoju. O juk ne kvailys. Galų gale aš jį gerbiu, o jis turi mano telefono numerį. Vienas žinomiausių Lietuvos žurnalistų H. Vaitiekūnas pastebi: „Ką daro tie, kurie internete bijo netgi teisingos kritikos? Blokuoja. Ir štai jums netikėtas klausimas: kiek Lietuvos gydytojų savo feisbuko paskyroje yra užblokavęs sveikatos apsaugos ministras? Gerbiamas Aurimai… et, tiek to. Baisiau, kad parašiau per ilgą apžvalgą, o dar liko oficiozas. Jam atskiras likutis.
Likutis
Šįkart oficiozas nustebino. Jame – tik dvi mero nuotraukos ir yra vienas anoniminis (autorinis?) straipsnis, nes straipsniai be jo rašančio asmens nesidaugina it amebos. Užkliuvo tik du straipsnio momentai. Mano nuomone, rajone mažiau nei 35 tūkstančiai gyventojų, nes niekas nežino tikslaus emigrantų skaičiaus, tačiau ne čia žongliravimo skaičiais esmė. Ligoninės direktorius – solidus ekonomistas, tad kaip suprasti tokias abstrakcijas: „vidutiniai gydytojų atlyginimai Radviliškio ligoninėje yra vieni didžiausių visoje Lietuvoje, o slaugytojų – vieni didžiausių tarp gydymo įstaigų rajone bei apskrities ligoninių ir gerokai viršija vidutinį gyventojų atlyginimą rajone“.Taip ir norisi paklausti – kur konkretūs skaičiai? Na, pavyzdžiui, gydytojų,,slaugytojų.,Užtektų nurodyti vidurkius ir pagarsinti, kurioje vietoje esame tarp kitų Lietuvos rajonų ligoninių. Teiginys, kad slaugytojos uždirba daugiau nei vidutiniškai gyventojai rajone, taip pat stokoja konkretumo. Ar sunku nurodyti, kiek vidutiniškai uždirba Radviliškio rajono gyventojai ir slaugytojos? Spėju, tai paviešinti gėda, nes radviliškiečių atlyginimų dydis valdant dabartiniam merui nusirito į Lietuvos, pasak K. Voneguto, „šiknos skylutę“. Numeryje aršiai kritikuojamas laikraštis „Radviliškio kraštas“, esą dėl to, kad pateikiant informaciją apie benamio, „išleisto atostogų“ iš laikino apnakvindinimo namų mirtį, prasižengta su realybe. Nesigilindamas į detales aš čia įžvelgiu visai kitus dalykus. Norint rašyti apie egzistuojančias rajone problemas, reikia naudoti Ezopo kalbą ir konservatyvią leksiką. Pavyzdžiui, veidmainiaudamas rašyti: kas galėtų paneigti (autorių atsimenate?), kad asmuo, išleistas iš laikinojo apnakvindinimo namų, patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus,kurie galėjo įtakoti jo priešlaikinę mirtį pačiame jėgų žydėjime“. Faktas tas, jog mirė, o būdamas tarp likimo bendrų galėjo tikėtis bent „greitukės“ iškvietimo ar prieglobsčio darbuotojo žvakelės. Na, o mano skilties skaitytojai net ir nenorėdami, o gal ir besidžiaugdami, sulaukia jos pabaigos.
Pabaiga
Jai – radviliškiečių pastaba. Karščiai, tvanku, o kažkur nuo Gražionių – Aukštelkų pusės vėjas atneša klaikią smarvę. Prie jos prisijungė ir deginamas žolės tvaikas nuo kapinių pusės. Pusgalvių niekada nestokojome, bet dar didesnis padorių puspročius auklėjančių pareigūnų deficitas. Sakykite, kas gali uždrausti tarybai priimti sprendimą, kad srutos būtų laistomos tik esant vakarų – pietų krypties vėjams ar sugriežtinti sankcijas žolės degintojams. Sušvelnėjus karantinui pradėjo veikti miesto pirtis. Lankymo sąlygos – kaip poliklinikoje ar ligoninėje, bet tai vis vien laisvės ir gyvenimo stimulas. Šiaip laukiu nesulaukiu antsnukio nikotinistams, dūminantiems balkonuose. Mano nuomone, tai žmonės, kuriems nuo tabako rūkymo atrofavosi sąžinė. Dėl savo pomėgio legaliems kvaišalams jie spjaunama į nerūkančių kaimynų poreikį kvėpuoti oru be rūkalų tvaiko. Tokiems egoistams tegalima palinkėti tik lengvos mirties nuo plaučiau vėžio.
Šiandien birželio 20 d. Išsėmęs visas rašymui reikalingos medžiagos atsargas, ant juodraščio užvoluoju paskutinį tašką.
Vytautas MIKALAUSKIS
