„Ventiliatorių“ išrado protingas žmogus, besiruošiantis į pragarą“. Tikiuosi ten nesusitiksime. Tai epigrafui ir pradžiai. Šį skyrelį pavadinsiu „Oho“, nes daug minčių pasiskolinau iš ten spręsdamas rebusus.
„Oho“
Tai dešimčių veidų, tūkstantinių tiražų žurnalas, tad vartosiu tik bendrą pavadinimą „Oho“. „Nežinojimas tarsi peilis, galąskite jį ir nežinojimo žiedas nukris.“ Taip ir daro tautiečiai, žinodami apie pačių įvairiausių kryžiažodžių sprendimo naudą smegenims. Tai aksioma, kurią patvirtino mokslininkai. Prisipažinsiu, kartais padarau nuodėmę pakeisdamas sprendiniuose vieną kitą žodį vardan skilties ir skaitytojų. Tai štai neseniai perskaičiau oficioze odę savo, ir ne tik, asmenybei. Malonu, dėkoju, galvoju galėjo būti „smetoniškesnė“: „O Vytautai Didis, šviesusis lietuvi, kurs Nemunui, Ventai vainiką nupynė“… ar kažkaip panašiai.
Perskaičiau ir pagalvojau apie „Homo sapiensus“ – žmones mąstančius. Jų įvairovę visaip bando suklasifikuoti psichologijos korifėjai. Vieningos iki šiol nėra ir nebus. Visi žmonės yra skirtingi. Štai F. Perlsas juos suskirstė it grybus: valgomus ir nuodingus. Tiesa, praleido vieną grandį. Yra ir nevalgomų grybų, jie nėra nuodingi, tiesiog gali būti klaikaus skonio ar kvapo. Na pabandykite užkąsti „šėtonbaravykiais“. Jie netgi panašūs it dvyniai į tikrus baravykus, bet kartumas – nenusakomas. Jei per klaidą įsidėjote į krepšį ir visus išvirėte drauge, galite savo laimikį mesti lauk. Tačiau aš ne apie tai, man įdomu, kodėl kai kurie ribinio intelekto asmenys (nei kvaili, nei protingi) mėgsta mokyti tuos, kurių intelektas žymiai aukštesnis vienoje ar kitoje srityje. Rašau daugiskaita, nes šie gyvenimo nevykėliai, siekiantys garbės ir pripažinimo, kurie jiems dėl suprantamų priežasčių yra neprieinami, mėgsta įvairius skundus policijai, teismams, valdžiažmogiams (šis žodis – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko išradimas)… Kam priskirti kėdžiažmogius, beždžionžmogius, net nežinau. Tiesiog nesidomiu. Jie dėl savo nesugebėjimo negalanda intelekto peilio. Tam jiems neužtektų „smarvės“. Bet, kaip minėjau, su kitų pagalba geba suraikyti skundą su savo mintijimais. Kai kurie užsiima eiliakalbyste (eiliadirbyste, eiliadaryste ar pan.). Bet metas sugrįžti prie tradicinės pradžios.
Pradžia
Neseniai žiūrėjau laidą, kaip vienas ūkininkas mokė savo antis lesti šliužus. Tai kažkokia invazinė šlykštynė, gal netgi mūsų kurklių giminaičiai. Skaitytojus perspėju – nesistebėkite „neprotingas žmogus gali susižavėti kiekvienu mokymu“ („Oho“) ir jį skleisti. Ką jau padarysi. „Pasaulis, tai veidrodis, gražinantis kiekvienos tiesios vaizdą“. Tiesa, bukiams ar kitiems tešlagalviams bei jų visai brolijai tai toliau už sveiko proto ribų.
Kaip sakoma viename „Oho“ rebuso sprendinyje: „Ištiktas audros melskis Dievo pagalbos, bet plauk prie kranto“. Vėliau pasirūpink ventiliatoriumi, jei esi visažinis, susipažinęs su pragaro sąlygomis. Blogau nei Šiaulių Krizių centre vasaros karščių metu gal ir nebus. Tad sėkmės siekiant garbės ir pripažinimo pas raguotuosius.
O aš tyliai, ramiai, niekur neskubėdamas rašau 625-ąją skiltį. Neskaitant smulkmės „Mūsų krašte“, oficioze Nušvitimo nepažadu, bet stebėkite aplinką, klausykitės, mąstykite. Tikiuosi tuomet ventiliatoriaus pragaruose neprireiks.
Reikėjimas
Jo (ventiliatoriaus) Jums neprireiks ir tuomet, kai Dievas atima dalį proto. Tiesa, nuskriaustieji tą retai supranta. Tačiau, jei Jūs būdamas ribine asmenybe, bet kokia kaina, net parduodami kipšui sielą, siekiate dėmesio, garbės, išskirtinumo – atleiskite. Geriau laisvalaikiu perskaitykite Dantę. Ar reikia sakyti, kad šūdas ir pragaruose nepraranda savo specifinio kvapo.
Čia kur buvus, kur nebuvus į svečius užsuko Mūza. Patarė – pacituok „Meistrą ir Margaritą“. O kodėl gi ne? Cituoju: „Nors mano svečiai gali būti visai kitos teorijos įrodymu, man malonu pranešti, kad jūsų teorija ir solidi, ir sąmoninga. Beje, juk visos teorijos vertos viena kitos. Tarp jų yra ir tokia, kuri tvirtina, kad kiekvienas gaus tau, kuo tikėjo. Tebūnie taip! Jūs išeinate į nebūtį, o man bus smagu iš taurės, kuria Jūs pavirsite, išgerti už būtį! Tiems, kurie neskaito, neskaitėte ir neskaitys, supras, jog tai scena ir Šėtono baliaus.“ („Meistras ir Margarita“, Kaunas: Jotema, psl. 296. „Nevieni Tamošiai“ gali pasitikslinti citatos aplinkybes romane, kuris pasaulyje yra antras po Biblijos. Ribinio intelekto asmenims skaityti nepatariu, kaip ir nevartoti kai kurių vaistų. Spėju, kad dalis grafomanų jo neskaitė, o jei ir skaitė – naudos nėra. Juk nepaaiškinsi tūlam, kad dėl skonio ir spalvų nesiginčijama. Vieniems patinka kartumas, kitiems saldumas. Dar kitiems patinka balta, kitiems juoda spalva. Vieniems norisi dangoraižio, kitiems vilos, vieniems visureigio, kitiems „Ferrari“. Man patinka rubensiškos, skanios, apvalios moterys, kitiems sportiškai raumeningos kaulėtos damos. Keista, kad kai kurie tipai (spėju ribiniai) to net nesuvokia. Tad jiems rekomenduočiau paaiškinti neregiui iš prigimties, kuom skiriasi raudona rožė nuo geltonos, neturinčiam uoslės pliaukšti apie kvapus, neturinčiam skonio pliurpti apie sūrumą ar aitrumą. Et, ko čia aiškinu. Juk to nesupras primityvai, turintys apie viską savo nuomonę, bet proto perteklių. Amen. Patikėkite, atsiras ir tokių, kuriems žodis „amen“ (galas, pabaiga, baigta) sukels neigiamas reakcijas.
Reakcijos
Šįkart pradėsiu nuo savo. Skaičiau, jog esama klapčiukų, kurie rašo tai, ką nurodo bosas. Paaiškinu, nors ne vieną kartą tą dariau. Esu nepriklausomas skilties rašytojas. Ką ir kada noriu, rašau vedamas savo supratimo ir padedamas Mūzos. Kadangi esu savanoris, iš leidėjo neimu nei rašiklių, nei popieriaus, juo labiau pinigų. Net kvailiai žino, kad savanoris daro tik tai, ką nori daryti. Priešingai, jis joks savanoris. Tą vieną kartą išsiaiškinome su leidėju. Apie tai rašiau, bet kai kurie bukagalviai net ir to nesupranta. Esu laisvas savo kūryboje? Nė velnio, turiu rūsčius vertintojus. Jų vardas – skaitytojai. Sutikę gatvėje pasidalina pastebėjimais, problemomis ir kritika. Tai ne kokie žiurkiūkščiai, o savo nuomonę turintys miesto ir rajono piliečiai. Asmuo, rašęs apie klapčiukus, tikriausiai nežino, kad šie asmenys, patarnaujantys kunigui, būna jauno amžiaus. Dėl savo sukauptų metų ir ligų vargu ar kas priimtų ir į zakristijonus (asmenis, prižiūrinčius kulto reikmenis ir bažnyčios tvarką). Diakonu juo labiau, nors ir baigęs spec. mokslus. Negalėčiau suteikti paskutinio patepimo, vadovauti pamaldoms, klausytis išpažinties. Senis! Ko gero, netinkantis net teologijos studijoms Vytauto Didžiojo universiteto studentu. Vienintelė vieta – kai kurie vienuolių ordinai, nes esu našlys. Tai ir viskas. Ponui, parašiusiam apie klapčiukus, net perkeltine prasme priminsiu, jog juo gali būti tik jaunuolis. Patarimas – rašai, pagalvok ką rašai, nežinai, nebūk avinas, pasidomėk. Savišvieta, jei nelendi kur nereikia, dar niekam nepakenkė.
Ir aš, savo laiku pavartęs „Kabalą“, supratau savo ribas. Ir apskritai, viena ar kita prasme mes visi esame riboti. Na pasakykite, kaip išaiškinti kvailiams, kad Vytautas nenuperkamas ir neparduodamas? Nežinau, tad lengvesnė užduotis. Pavyzdžiui, mūsų meras Pizius (senovės lietuvių meilės dievas), kada nors į pizulus išeis. Ką, įžvelgiate nešvankybę? O tai viso labo reiškia, kad be naudos pranyks, niekais virs („Frazeologijos žodynas“, Vilius: Lietuvių kalbos institutas, 2001 m., psl. 535). Ar ne taip, šūdo garo odei (t. p. psl. 722). Ne aš atkasiau užkastą karo kirvį, bet iššūkį priimu.
Karo spalvom nusidažysiu, bet visokiems šunsnukiams nenusileisiu. Ir apskritai, tai rašau abstrakčiai, bet toks sutapimas su realybe – atsitiktinumas, o jei ką, tai „kaka“ tai ir didžiausioje planetos dykumoje tik „kaka“. Et… Pamiršau paminėti, jog mažiausiai kritulių, veik nulis, tenka Antarktidai (nepainioti su Arktika). Kakos į Lietuvių kalbą neversiu, šį žodį žino visi, net ir neauginę vaikų. Ir štai čia suveikė stabdas. Mūza išplasnojo, tolesnių temų neliko, o iki skilties pabaigos dar toli. Kai pagalvoji, veik viskas turi pradžią, išskyrus begalybę ir amžinybę. Ir laikinas „stop“!
Buvo 2024 m. liepos 28 d. Čia tekstą baigiu. Jūsų laukia tuo metu padarytos įvairių Radviliškio vietų nuotraukos. Istorinis dokumentas ateities kartoms apie mero Piziaus valdymo laikotarpį.
Vytautas Mikalauskis
Nuotraukas su miesto vaiduokliais-namais nugrafavo ir padėjo pristatyti Andrius Litinskas
