Skaitau ,,Radviliškio kraštą“, net ir ten įdėtą mano skiltį. Kas bus konkrečiame eiliniame numeryje, nežinau, bet leidiniu išėjus – skaitau, kaip ir Jūs, gerbiami skaitytojai. Tad pradedam.
Pradžia
Skaitau ,,Radviliškio krašto“ redaktorės Gertrūdos Vileikienės opusą: ,,Radviliškio kraštas“ rašo: „politikieriai net sprogsta iš pykčio. Diskusijos apie savaitraščio straipsniuose rašomą tiesą persikėlė net į Tarybą”. Na ne mano stilius, seimas, taryba ir pan. Aš rašau tik iš mažosios raidės. Norite pasakyti nusipelnė didžiosios? Aš gerbiu Jūsų nuomonę. Melskitės merui Piziui, vietinio raugo deputatams, seniūnui (Radviliškio) Basonui – čia ir dabar ant seniūnijos sienos, buvusių komjaunuolių būstinės, matau laiko išrėžtus basono kontūrus. Beje, minėtame straipsnyje paminėtas ir deputatas, valstietis Jonas Povilaitis. Ar ne per daug jam garbės, nors pagal amžių tai savivaldybės tarybos skarabėjas. Nežinote, koks tai vabalas? Ne problema, užsukite į biblioteką ir geranoriškos darbuotojos atskleis jo turinį. Mano nuomone, sutinkate ar ne, tokios veislės ir amžiaus deputatai nusipelno laiko pagarbos, ar bent gražios urnos. Ir dar. Aš neįsivaizduoju, ką tokie „baidenai“ gali veikti taryboje. Na K. Kvėglys, G. Verdingas – suprantu. Juos net nesunku apibūdinti vienu žodžiu. Kokiu? Rinktis Jums, gerbiamieji. Žodynas platus. Galima pradėti ir nuo raidės „A“ – aferistai ir t. t. Beje, vieno įvardinto deputato tėvą puikiai pažįstu. Ir niekad, niekada, jokiomis sąlygomis, nepriskirčiau jam nė vieno galimo apibūdinimo. Ne tai svarbu, kad mes buvome bendraklasiai, kartu dirbome Radviliškio žemės ūkio mašinų gamykloje, vykdavome į savaitgalio turistinius žygius. Būsiu aklas ir kurčias, Arūnas Kvėglys, minėto deputato tėvas, nė už ką nebūtų krėtęs panašių kvailysčių. Čia netiks pastaba, priežodis ar patarlė, jog ,,obuolys netoli nuo obels nurieda“. Tiesiog mes buvome kita karta, turinti supratimą apie garbę, padorumą ir pan. Pradžia išpampo, važiuojam toliau, bet vieną dalyką skaitytojams priminsiu – J. Kvėglys, konservatorius, landsbergistas. Jei žinote ką nors šlykštesnio, ne apie vorus, rupūžes ir t. t., praneškite. Skyrelio pabaigai, ne kartą girdėta eilutė iš V. Stakėno dainos: ,,Durnių laivas plaukia per jūrą./ Durnių laivas iš akmenų.“ Akivaizdu, kad teismas įvertins kas tie ,,durniai“, mes ar subinliežuviai politikai. Ką apie tai galvoja senolis deputatas, J. Povilaitis – nespėliokime. Pažadu, kad kitame vietos tarybos posėdyje, dalyvausiu, tikiuosi, kad pravers ir 23 metų darbo patirtis Radviliškio Psichikos sveikatos centre. Ir… jeigu sekančiuose, ateinančiuose, tarybos rinkimuose vėl dalyvaus J. Povilaitis, „įdėsiu“ oficialią užuojautą „valstiečių“ skyriaus vadui A. Gaidžiūnui. Tikiuosi jog „paukštys“, atsiprašau, skyriaus galva, dėl to neįsižeis. Aš, juo labiau, įsivaizduoju, koks sunkus ir nedėkingas darbas su proto negalią turinčiais asmenimis ar pan.
Panašumai
Kas garsus M. Bulgakovo romano ,,Meistras ir Margarita“ pagrindinis veikėjas!? Na nežinau, kas ten pagrindinis ir net turėdamas paskutinę romano versiją rusų kalba (Sąjūdis, laisvė, atkurta nepriklausomybė). Na nukrypsiu nuo pagrindinės temos. Kas šliužams iš paskutinės (na priešpaskutinės) Aukščiausiosios Lietuvos Tarybos, galėjo sutrukdyti priimti aktą apie nepriklausomybės atkūrimą? Niekas. Bet šūdžiai buvo šūdžiais… ir per istorijos pamokas mokyklose, siūlyčiau įvardinti tuos šūdvabalius, kurie to nepadarė dar prieš Kovo 11-ąją dieną, o būtent Vasario 16-ąją. Įsivaizduoju, su kokiu malonumu juos apmėtytų sugedusiais kiaušiniais (geriausiu atveju). Nekurstydamas tautinės neapykantos ar panašių dalykų, aš įsivaizduoju, su kokiu malonumu apšlapinčiau to meto seimorių batų nosis. Žvėriška? Sutinku. Bet kas jiems trukdė?! Niekas, išskyrus bolševikinę moralę. Tad su malonumu spjaučiau jiems… Tarkime prieš vėją. Tačiau grįžtu prie pagrindinės skyrelio tezės. Cituoju: „Atleiskite, nepatikėsiu, – tarė Volandas, – negalimas daiktas. Rankraščiai nedega…“ Galbūt, bet… ,,Visuomenės balse“, kažkaip paslaptingai dingo keturios ar penkios mano skiltys. Na virš penkiasdešimt puslapių rankraščio. Būna, pasitaiko, be to aš niekuom nekaltinu „Visuomenės balso“ leidėjo, prisistatančio žurnalistu, Mariaus Aleksiūno. Jis padorus žmogus, bet, mano galva, žurnalistas yra tas, kuris turi atitinkamą išsilavinimą ir turi leidinį, kuriam tarnauja. Popierinis, internetinis – nesvarbu. Nors beveik per savaitę „išperiu“ bent vieną skiltį, dirbau „Mūsų krašto“ korespondentu, visad turėjau savo puslapį (ir dar daugiau), bet aš niekada nevadinau savęs žurnalistu. Aš nebaigęs žurnalistikos, o tiesiog esu paprastas skilties rašytojas. Be to, dirbantis savanoriškai bei turėdamas iš to naudos – pensininko užimtumą. A. Kamiu, pastebėjo, neparašyta (dienoraštyje) diena yra praleista diena. Galvoju, jog nufotografavęs visus Radviliškio namus – vaiduoklius, jais užpildęs savo puslapį sulauksiu mero Piziaus ir Vaižganto Pakulinio malonės. Nenaudėliai (nežinau, ar tą žodį galima vartoti, bet pakeiskite į Jums tinkamą) nedaro nieko, kas padėtų sutvarkyti mūsų gyvenamosios aplinkos kraštovaizdį. Paprastas klausimas – už ką veltėdžiaudami minėti asmenys gauna padorų atlyginimą? Atsakymo nebus. Bet per kitus vietos tarybos rinkimus pamatysime „indiotų“ (būtent „indiotų“) masę – rinkėjų sąrašuose. Tezė prie straipsnelio: „socdemų ir jų subinlaižių šutvė, niekuom, nesiskiria nuo teftelių konservų skardinės arba konservatorių.“ Ką daryti? Nežinau, manęs niekas neįpareigojo spręsti Jūsų asmenines problemas. Aš ir nesprendžiu, ką daryti, mąstykite patys. Nors kai pagalvoji, mėšlo kvapo mėgėjų yra visur. Tarkime balsavusius už I. Šimonytę. Bet komikus gerbiu. Na darbas, o darbas nekritikuojamas, o niekalas ir Tyruliuose – niekalas. Ar ne taip, seniūne? Bet po šio straipsnelio vėl ruošiuosi sugrįžti prie medicinos temos.
Sugrįžimas
Suprantama, ne į Lizelotės Velskop-Henrich romaną ,,Sugrįžimas pas dakotus“. Tai tik knyga, jei pamatytumėte piešinius, kur indėnai, jankių (JAV gyventojų) dėka kabo tvarkingomis eilėmis kartuvėse, apie panašius sugrįžimus galvotumėte kitaip. Beje, neiškenčiau ir žvilgtelėjau į žodyną dėl žodžio žurnalistas. Tai kūrybinis viešosios informacijos priemonių darbuotojas. Žurnalistika – viešosios informacijos priemonių veiklos teorija ir praktika, na o žurnalistinis ar žurnalistika reiškia landumą. Lyg ir viskas paprasta ir aišku. Žurnalistas – landūnas, baigęs spec. studijas. Bet žadėjau sugrįžimą į mediciną. Kalbėjausi su vienos gydymo įstaigos, na, jei norite, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadove. Neįvardinsiu, neprašiau jos tokio leidimo. Su mano nuomone, kad bolševiktmečiu noras patekti pas gydytoją specialistą nebuvo kosmosas. Faktiškai visos gydyklos turėjo visus reikiamus specialistus, profilaktinis darbas buvo aukščiausio lygio, įranga, deja, sovietinė, arba paprasčiau primityvoka. Bet priminsiu ir pliusus – egzistavo felčeriai, liaudyje – pusdaktariai, o jei moteris – daktarytė. Felčerinius punktus turėjo kolchozai, gamyklos, fabrikai ir pan. Felčeris turėjo teisę išrašyti vaistų receptą, ar net skirti neįgalumo pažymėjimą (tiesa, neilgam laiko tarpui). Be to minėtuose med. punktuose be felčerio darbuodavosi dantistai, kineziterapeutai, seselės, slaugės ir net gydytojai. Tai bjaurus faktas nūdienos valdžiažmogiams, kurie iš padorios med. pagalbos, padarė, na nežinau, tarkime kažkokį verygizmą, dulizmą ar šiaip nesąmonę. Tai apie ką rašiau atsimenu dar iš darbo laiko Radviliškio žemės ūkio mašinų gamykloje. Galvoju, jog apie tai atsimena ir mano buvę bendradarbiai. Apie kritišką situaciją medicinos srityje rašiau ir… Paaiškėjo, jog ne aš vienas matau problemas, kurių neįžvelgia ligoninės direktorė, mūsų subinliežuviai politikai. Atsiversiu savaitraštį ,,Abzor“ (rusų k. ). Verčiu, kaip „Apžvalga“ Nr. 20 (1427) P. 6. autorius nenurodytas, straipsnio pavadinimas ,,Medseserys dideliam deficite“. Gal ir blogas vertėjas, bet turėjau gerus rusų kalbos mokytojus, universitete dėstytoją. Pasigirsiu, tik man vienam, atsiskaitymui leido rašyti laisva tema. Tarnyba armijoje, pertvarkos pradžioje pasirodžiusi literatūra rusų kalba, privertė pasistūmėti šioje srityje. Ir tai niekis, kad esu bilingvistas (moku dvi kalbas). Dėdė P. Vilniuje mokėjo (puikiai) bent keturias ir savo laiku mano pusbroliui išvertė visą L. Velskop-Henrich. Tad nukrypau, o straipsnio esmė – iš mano dvasios. Yra med. seserys (dar gerokai anksčiau buvo ir gailestingosios seserys, vienuolės, et, kam kartojuosi, apie tai puikiai parašė švedų rašytojas A. Munthė, Nobelio literatūros premijos laureatas. Ir tai blogai, kad slaugių (dabar lyg ir slaugytojų (med. seserų) padėjėjos. Kokiam pusgalviui reikėjo panaikinti (dalinai) felčerių ruošimą (karo atveju jiems aukso vertė) suniekinti med. seseles iki slaugytojų (slaugių) rango. Nežinau, bet matau labai paprastą išeitį, vėl pradėkite ruošti felčerius, o med. seselėms suteikite bent minimalius felčerių įgaliojimus. Balsavau už G. Nausėdą, nes pasirinkimas buvo tarp kartuvių ir (ar) sušaudymo. Manote, jog asmuo, liaudyje turintis slapyvardį „Driežas“, ko nors imsis, kad permainų vėjai pasisuktų naudinga medicinai, ką ten medicinai, Lietuvos piliečiams naudinga kryptimi? Jei taip galvojate, mano gili užuojauta, bet vaistų nuo „durnumo“ nėra ir negali būti. Šūdvabaliai ne tik K. Donelaičio pasakėčioje, jie valdžioje. Šuns balsas, mano, deputato G. Lipnevičiaus (vieną pavardę praleidžiu, nes įtariu subinlaižiavimu), kitų mąstančių patriotų, balsas į dangų neina. Iš kitos pusės, per rinkimus mes galime duoti jiems elementarias pamokas. Juokauju. Na pavyzdžiui, kuom gali būti naudingas seimūnas E. Gentvilas Europos parlamente. Mano galva, šis mūsų kraštietis tik pliurškalas. O ką? Mandagiai, nes neįvardinu šio politiko, kaip zebro varpos (dryžuotos?!), juo labiau rainos. Ne mes renkamės tėvus, kaip minėtas J. Kvėglys ar S. Gentvilas. Toks gyvenimas, liepęs parašyti skilties pabaigą ir padėti paskutinį tašką.
Pabaiga
Ir Jūsų lauktas paskutinis taškas.
Vytautas Mikalauskis
2024-06-01
Straipsnio nuotrauka: pagal amžių taryboje yra ir deputatų-skarabėjų. Mano nuomone, sutinkate ar ne, tokios veislės ir amžiaus deputatai nusipelno laiko pagarbos, ar bent gražios urnos. Ir dar. Aš neįsivaizduoju, ką tokie „baidenai“ gali veikti taryboje.
