Kartą prie konsultacinės poliklinikos sutikau kuklų žmogų, kuris mandagiai klausė praeivių, ar šie norėtų laikraščio ,,Vilties šaltinis“. Nuo čia ir pradėsiu.
Pradžia
Tai krikščioniškas laikraštis, skelbiantis Viešpaties gerąją žinią (2023, Nr.4 (51). Priglaudžiau, nes mėgstu spaudos leidinius. Ir pačiam pirmajame puslapyje suradau atsakingojo redaktoriaus Arūno Čerkausko straipsnį ,,Žmogaus ir Dievo išmintis“. Kai ką panorau iškart patalpinti į savo skiltį, bet argi įdomu paimti ir aklai kopijuoti? Tad užmečiau akį į ,,Religijotyros“, ,,Teologijos“, ,,Filosofijos“ žodynus. Savo nuostabai, ten neradau skyrelio ,,Išmintis“. ,,Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ suradau sausoką paaiškinimą, kad ,,išmintis – turėjimas patirties, supratimo, ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas“ (nepainioti su žodžiu išmindžioti, ištrempti, suplūkti)…
Tiesa, jei filosofą pavadinsite išminčiumi – nesuklysite. Minėtas autorius į išmintį žvelgia plačiau: ,,Išmintis – sąvoka, reiškianti žinių patyrimo, taktiškumo, atsargumo, supratimo ir paprasčiausios empatijos visumą bei gebėjimą visa tai taikyti gyvenime; tai ir kantrybė, smalsumas bei dar daug kitų svarbių dalykų, kurie telpa šiame viename žodyje. Bet kokiam draugiškam bendravimui reikia išminties, pakantumo ir jautrumo. Išmintis įgyjama metams bėgant, klystant ir pasimokant iš savo klaidų, mokantis įžvalgumo, daug skaitant, bendraujant su išmintingais žmonėmis.“ Čia aš įterpsiu savo trigrašį. Pasak judėjų, vyrai išminties gali tikėtis tik sulaukę 49 m. amžiaus, kuomet aprimsta hormonų audros. Toliau citata iš Naujojo Testamento: ,,Kas iš jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo išmintį, savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais. Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite tiesiai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs nedori darbai. Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi.“ (Jokūbo laiškas 3.12 –15).
Tikiuosi, jog nemanote, kad esu labai išmintingas. Tai tiesiog užduotis, kad pagal pateiktus kriterijus įvertintumėte mero Piziaus, jo dešiniosios rankos Vaižganto Pakulinio, miesto seniūno Basono, vietos deputatų, seniūnaičių išmintingumo lygį. Tiesa, Jums nepasisekė, apie išmintį dar nebaigiau. Tad tęsinys.
Tęsinys
Jums, be abejo, teko girdėti žodį – teosofija. Pažodžiui dieviška išmintis, žinojimas. Tai filosofinė – religinė koncepcija, kad žmogaus specialių psichofizinių pratybų dėka gali užmegzti ryšį su antgamtiniu pasauliu. Užuomazgos priskiriamos A. Paracelsui, J. Bėmei, E. Svedenborgui, L.K. Sen Martenui. Naujausius patobulinimus įnešė J. Blavatskaja, vėliau prie teosofijos darbavosi R. Štaineris, sukūręs jos atšaką – antraposofija (kai kuriuose darželiuose jo metodikos naudojamos ir šiandien). Prie šios kompanijos priskirčiau ir J. ir K. Rerichus. Lietuvoje teosofijos idėjas propagavo Vydūnas. Jos narių esama ir dabar D. Britanijoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, be abejo, ir Lietuvoje. Vienas iš jos narių šiuo metu skrebena ir šias eilutes. Pasinaudosiu Sigito Jurčio, – pranciškono įžangos, jo kolegos, kunigo J. Sasnausko knygos ,,Dar kartą – žmogaus sūnus“ (Vilnius, Vyturys, 2000, P.11) įžangos žodžiais: ,,Šiuos sakymus ir postiles mūsų brolis kūrė ne ant debesų ir jų nepamokslavo nuo stogų. Jis nesėdėjo tikėjimo prekyvietėse ir nesiderėjo dėl kainos. Tai yra jo gyvenimo esė.“ Manau per daug nežinomų žodžių. Na pavyzdžiui postilės – pamokslai, sakomi po Naujojo Testamento skaitymo. Juose gali būti populiariai aiškinamos Biblijos ištraukos. Apie kai kuriuos psichofizinius pratimus esate girdėję ar net matę, tai – meditacija, sufijų (mistinės islamo srovės) šokiuose ir muzikoje – valandų valandas besisukančius ratu dervišus ar vahabitų šokius kartu su maldos kartojimu Čečenijoje ar pan. Esė – mokslo ar literatūros rašinys, pasižymintis laisvumu. Tai supaprastinti paaiškinimai. Kas norės nueis į skaityklą ar panaršys internetinėse svetainėse. Tai štai, J. Blavatskajos ,,Teosofijos žodynas“ ir žodžio ,,išmintis“ paaiškinimas (Maskva, ,,Sfera“ 1994., P.268.). Rusų kalba, bet pabandysiu išversti… Išmintis. ,,Pati išminties esmė yra ,,Ne – Būtyje” – tvirtina kabalistai (mistinė judaizmo srovė); Jie taip priskiria šį terminą ,,žodžiui“ (prisiminkite pradžioje buvo ,,žodis“), jis priskiriamas Demiurgui arba Logosui, kuris iššaukė šios visatos egzistavimą (Big – Bangą arba Didįjį Sprogimą). Dar jį vadina Garsu, kuris yra visų Principų Principas ar paslaptingąja Išmintimi. Aš nekviečiu Jus studijuoti ,,Zogaro“ ar ,,Kabalos“. Tai tamsus miškas, kur be patyrusio vedlio bemat pasiklystum. Tas pats laukia panorusio studijuoti sufizmą ar krikščioniškuosius mistikus. Mums užtenka žinoti, kad be žmogiškosios egzistuoja ir Dieviškoji išmintis. Vienu jos aspektu aš nusiteikęs Jus kamuoti toliau. Tai skaitymas.
Skaitymas
Kažkada prancūzas, vyr. redaktorius suredagavo knygą apie knygas. Ji vadinosi ,,1001 knyga , kurią privalai perskaityti per gyvenimą“. Pasigilinau, ne prancūzas, britas ir ją 2007 m. išleido ,,Naujoji Rosma“. Dar įdomiau, jog ji buvo spausdinta Kinijoje. Ne visos įvardintos knygos išverstos į lietuvių kalbą. Kai kurių autorių, pvz. Š. de Kostero ,,Legendos apie Tilį Ulenšpigelį“, tame enciklopediniame leidinyje net ir nėra. Štai ir dabar neseniai užbaigiau Andrij Liubkos ,,Karbidą“. Savotiškas humoras, puikus stilius ir, kaip supratau, realus pagrindas. Pacituosiu: ,,Kaip praneša Slovakijos vyriausybė, Slovakijos ir Ukrainos pasienyje aptiktas slaptas tunelis su geležinkelio bėgiais, kiek ilgesnis nei septynios futbolo aikštės. Jame rasta 2,5 milijono kontrabandinių cigarečių. Policijos pareiškime sakoma, kad tunelis galėjo būti naudojamas ir žmonėms nelegaliai pervežti (,,Reuters“, 2012 m.07–19 d. )“ Ir ko stebėtis, kol egzistuoja skirtingi gyvenimo lygiai ir kainos, tol gyvuos ir kontrabandininkai. Romaną išleido ,,Sofoklis“. Mėgstantiems laimingas pabaigas – nerekomenduoju, bet… Štai rašydamas šias eilutes ką tik pabaigiau Turgenevą. Juokauju, ne Vania, kuriuo kamavo mokykloje, o A. Turgenevo (slapyvardis, po kuriuo slepiasi V. Kuricinas) knygą ,,Arkašono mėnuo“ (išleista 2005 m. ,,Alma litera“). Savotiškas intriguojantis detektyvas. Nors lyginamas su H. Murakamio proza, mano nuomone, iki H. Murakamio dar toli, bet puiki knyga vienai dienai. Dar neįveikta J. Sanausko ,,Dar kartą – žmogaus sūnus“ (Vyturys, 2000). Panašu į Tėvo Stanislovo ,,Pamokslų knygą“. Eilėje garbios ekonomistės E. Leontjevos ,,Turgaus aikštė arba dviejų Žanų istorija“ ( Alma litera, 2021 m.) ir B. Lastausko ,,Tiems, kurie neskaito“. Sugundė recenzija ,,Literatūroje ir mene“ bei užrašas – spaudas viršelio kampe ,,Naudojama necenzūrinė leksika“ (Laisvės media group, 2024 m.). Pavartau ir ,,Apžvalgų (rusų k. ), kartais ,,Lietuvos rytą“, kas savaitę ,,Etaplius“, ,,Oficiozą“, ,,Radviliškio kraštą“, atsitiktinius leidinius, tarp jų kandidatų į prezidentus ar jau minėtą ,,Vilties šaltinį“ (beje, tiražas 42 000, kaip sakoma ,,kosmosas mūsų laikais“. Ir skaitau ne tam, kad tapčiau išmintingesnis ar bent protingesnis. Tiesiog esu pensininkas mėgstantis skaityti. Tai tarsi vietoje darbo, o iš kitos pusės dažnai padeda skilties rašymui, tarsi savotiška medžiaga pastebėjimas ir pamąstymas, skilties, kurios vartotoju tampa skaitytojas. Jei tik pats sutinka.
Sutikimas
Aš pensininkas su dar nedideliu stažu, bet vis vien nustebau sulaukęs Kutiškių daugiafunkcinio centro direktorės skambučio. Paklausė, ar nesutikčiau perskaityti paskaitos psichikos sveikatos tema. Nors daugelis mano paskaitų jau senai išnyko sąvartynuose, o aš šia praktika jau nebeužsiiminėju – sutikau. Kaip ne kaip Kutiškiuose gyvena artimesni giminaičiai, čia turėjau draugų ir bendramokslių, netgi viena kaimynė mėgsta leisti vasaras savo tėvų sodyboje, čia eidavome į šokius, koncertus, tad kaip nesutiksi. Vis šiokia tokia gyvenimą paįvairinusi veikla. Ir temą pasirinkau dėkingą – depresiją, kadangi šalia kitų negalavimų man nustatė ir šį. Klasika – epidemiologinė apžvalga, ligos įvairovė, jos vertinimas amžių bėgyje, teorijos ir pan. Tačiau pagrindiniais instrumentais tema – ,,Depresija“ grojo du garbūs gydytojai. Pirmoji (pirmenybė damoms) mūsų kraštietė, šviesios atminties gydytoja Filomena Taunytė. Pacituosiu: ,,Sąvartyne, kalėjime, koncentracijos stovyklose, tarp fizinį darbą dirbančių žmonių (pridursiu ir fronte) depresija retenybių retenybė. Psichikos ligoniai kalbasi su Dievu, juos ištinka regėjimai, girdėjimai. Balsai liepia ką nors nužudyti ar tapti pranašu (pranašą rinkome sekmadienį). Depresija sergantis žmogus nieko negirdimo negirdi, nieko nematomo nemato, nepranašauja, nesibolotiruoja. Aplinkiniams jis nepavojingas, tai tik liūdesio apniktas žmogus. Argi tai psichikos ligonis?“ (šiaip tai tikrai ligonis, tačiau tam tikros išlygos galimos). Citata paimta iš minėtos autorės knygos ,,7 nuodėmės ir 12 ligų“ (,,Tyto Alba“ 2006 m. P.222.).Kito autoriaus knygų su autografais jau nebeturiu. Taip jau yra – knygos turi kojas ir iškeliauja. Beje, vienintelis psichiatras turintis nusipelniusio gydytojo titulą A. Alekseičikas viename interviu yra pasakęs: ,,kiekvienas žmogus turi sielą, pripažįsta jis tai ar ne. Tačiau jei jai nebeleidžiama skleistis, tai ji demobilizuojasi, suglemba, susitraukia, atrofuojasi. Siela tampa sielele, sieliūkšte ar apskritai seilėtekiu. Kaip treniruoti sielą? Gyventi dvasingai, intensyviai, dėkojant Dievui už gausias jo dovanas. Jei turi didelę Dievo baimę, tai kitos baimės ištirps. Galima apibrėžti depresiją, kaip seratonino kiekio trūkumą smegenyse, tačiau, mano įsitikinimu, tai yra nutolimas nuo Dievo. Galima duoti vaistų ir padidinti seratonino kiekį. Tačiau ar tikrai to žmogus alksta? Nėra sunku kuriam laikui sunaikinti psichinės ligos simptomus, tačiau jei išliks jų priežastis, tai bus ne išgydymas, o labai kenksminga iliuzija… Psichiatrijoje daugeliu atveju gydymas 10 proc. priklauso nuo vaistų, o 90 proc. nuo fizinio ir dvasinio imuniteto.“
Įsijaučiau, bet dar noriu sugrįžti prie vieno F. Taunytės pastebėjimo: ,,Miestams daug daugiau naudos atneštų vienas juokdarys, nei dešimt asilų su vaistų prikrautais maišais“. Na nežinau, nežinau ir abejoju. Vieną juokdarį jau turime. Tai savivaldybės meras Pizius. Visai puiku būtų paskelbti jo stabo konkursą su įamžinimu miesto centre. Ir asilų vietos taryboje yra pakankamai, kaip ir seime. Greitai turėsime ir prezidentūros juokdarį, bet laikas paskutiniam skilties taškui.
Vytautas Mikalauskis
2024-05-23
Nuotraukos komentaras: ,,Miestas daug daugiau naudos atneštų vienas juokdarys, nei dešimt asilų su vaistų prikrautais maišais” – F. Taunytė
