Kartą, eidamas į prekybos centrą, pajutau valstietišką smarsą. Jei šis žodis Jums nežinomas, yra jo atitikmenys – smarvė, tvaikas, nemalonus kvapas. Ją, smarvę, artėjančių seimo rinkimų proga miestiečiams dovanojo gaidžiūniškai – markizės karabasinės partijos atstovai – žemdirbiai. Tai preliudija arba įžangos pradžia.
Pradžia
Tądien, vėlai vakare, kažkodėl prisiminiau, tūlo A. G. rinkiminį lankstinuką, kuriame jis deklaravo, jog „užtikrinsiu sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą“. Tai, kad jūsų šutvė seime nesugebėjo užtikrinti pakankamo sveikatos apsaugos sistemos finansavimo, man sukėlė įdomių minčių. Paskyrę „durnių daktarą“ sveikatos apsaugos ministru, jūs, švelniai tariant, padarėte negražų gamtinį reikalą viešai. Taip, be abejo, jūs galite tvirtinti, jog sveikatos ministras pakankamai populiarus (jei ne čiuožiantys žemyn reitingai), bet kažkada rašiau, kad net ir beždžionė, nuolat rodoma TV ekrane, gali tapti žvaigžde. Beje, normaliems, protaujantiems žmonėms net sukelti pykinimą ar net viduriavimą. Štai Austrija, Vokietija, turinčios daugiausia lovų skaičių ligoninėse, civilizuotoje Europoje sėkmingai tvarkėsi su „korone“. Tuo tarpu jūsų veikėjai užvertė sveikatos apsaugos sistemą papildomu biurokratizmu, nepatikima elektronine sistema (gal nežinote, kad nuolat stringa?). Paprastas klausimas, į kurį jūs nesugebėsite atsakyti be demagogijos: kodėl nėra „žalios eilės“ pas specialistus onkologiniams ir kitiems sunkiems ligoniams? Mano versija – taip patogiau – miręs žmogus ne problema. Gerbiamas deputate – kandidate, jūs geras verslininkas, padorus žmogus, bet kaip politikas – nulis. Užsiimkite tuo, ką sugebate.
Sugebėjimai
Mano rankose „juodosios buhalterijos“ partijos lankstinukas. Pirmajame puslapyje – kandidatės į seimą Z. Ž. nuotrauka ir obalsis: „Atsakau už savo žodžius“! Žinant, kur dirbo dalį savo gyvenimo, galėjo būti ir „zub daju“ (rusiškai-duodu dantį). Ką tai reiškia, neaktualizuosiu. Beje, minėtos partijos programa tarp kitų rinkiminių programų – gan realistinė. Bėda ta, jog jos niekas neleis įgyvendinti. Įsivaizduokite užsienio investuotoją, kuriam už padorų atlyginimą darbininkams dešimt metų nereikėtų mokėti jokių mokesčių valstybei (išskyrus darbuotojų). Lietuviškiems buržujams tai nepatiktų. Kandidatės biografija pateikta dalykiškai, bet… Pasigedau Raseinių epizodo. Gal jai nesvarbus, nežinau. Tai, kad aktyviai dirba rajono taryboje, – faktas. Apskritai yra tik du dirbantys deputatai taryboje. Dabar mįslė. Kandidatės akyse, net retušuotoje nuotraukoje, kažkokia paslaptis, o gal liūdesys. Iš kur jis, nespėliosiu.
Šachmatų žaidime tai tamsi figūra, greičiausiai žirgas. Ir tai visai nesvarbu. Balsuoti už „degtinės dėžutės seifo“ ar „juodosios buhalterijos“ partiją? Skonio reikalas, prasto skonio reikalas. Juolab, pati kandidatė deklaruoja vertinanti „teisingumo savybes“. Kaip ją įvertins rinkėjai, pamatysime po rinkimų. O kol kas vaikus rajono mokyklose maitina „Brunera“, mirė dar vienas ligoninėje apsikrėtęs žmogus (bus ir daugiau), o Šniūraičių gyventojas susprogdino namą, taip eilinį kartą garsindamas Radviliškį Lietuvoje.
Garsinimas
Ankstus lygiadienio rytas. Patekančios saulės rytuose laukia geltonai žilstantys medžiai. It grybai miestą puošia buvusio „Beržo“ ir muzikos mokyklos (buvęs bendrabutis) kaminai. Pasaulį įgarsina technikos riaumojimas plentu ir nenuoramos krankliai. O ką, tikėjotės lakštingalų? Radviliškyje! O štai miglos laukia saulės pasirodymo, kad it maldininkai galėtų iškelti ūkanų rankas į dangų.
Dangaus aukštumos mano nepasiekiamos, tačiau puikiai žinau, jog manęs laukia eilinis „Visuomenės balso“ numeris. Tai ne politinė reklama ir, manau, niekam neužklius. Tuo metu, kai buvo „gauruojamas“ Gudijos diktatorius, išgirdau humoristinį, bet, mano nuomone, vertingą patarimą. Įsivaizduokite, kad patekote į neatsakingą kompaniją, kreivai žiūrinčią į apsaugines veido kaukes. Tereikia garsiai nusičiaudėti, mandagiai atsiprašyti ir prisistatyti, jog esate iš Radviliškio. Kaip tvirtino rekomendacijos autorė gyd. Z.D., poveikis garantuotas. Kaukės atsiranda it mostelėjus burtų lazdele, nereikia nė Hario Poterio. Kadangi užsiminiau apie mistiškus dalykus, tai nusprendžiau kitą pastraipą pavadinti karma.
Karma
Tai tema, kurią trečiadienio vakare aptariau su M. A. Su kuo valgoma karma jis žinojo. Pilnam šio žodžio prasmės paaiškinimui reikėtų atskiro puslapio. Šiaip karma – veiksmas, veiksmo rezultatas. Buvo ir krikščionybėje, kur ją pakeitė pragarai, skaistykla, rojus. Indusams tai žmogaus veiksmų, etinių padarinių visuma, nuo kurios priklauso, į kokią būtybę jis persikūnys (reikarnuos) po mirties. Kaip V. Visockio dainoje: „Jeigu buvai bukas kaip medis, atgimsi baobabu ir gyvensi tūkstantį metų iki mirties“… Teosofijoje tai automatiškai veikiantis mechanizmas, vienaip ar kitaip atlyginantis už gyvenimo darbus. Anksčiau ar vėliau. Yra ir būdas jos išvengti, bet apie tai kada nors vėliau. Liaudies išmintyje karma apibūdinama penkiais žodžiais: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Ketvirtadienio rytą, pirkdamas „Radviliškio kraštą“, iš pirties brolijos nario Romasiaus sužinojau, kad pirtis savaitgalį nedirbs. Karma, teks tenkintis dušu. Bet tai tik gyvenimo smulkmena. Pavartęs minėtą savaitraštį sužinojau, kad J. Onaitis mokys vaikus plaukti nuotoliniu būdu (įdomu, ar ir tik išmokus šokinėti nuo tramplyno į baseiną prileis vandens?), kad kontrolės komiteto pirmininkas K. R. vėl bando nusimuilinti nuo atsakomybės už mokinių maitinimą, siūlydamas it M. Gorbačiovas sudaryti naują komisiją. Meras purtosi it blusų atsakomybės už tai, kas dedasi ligoninėje. Ligoninės direktorius šioje, mano nuomone, ir kitose situacijose apskritai elgiasi ne taip, kaip tikras vyras. Garbingas vyras prisipažintų – ne mano nosiai vadovauti ligoninei, kai bus suvaldyta antroji epidemija – atsistatydinu. Eisiu dirbti ten, kur sugebu. Štai laisvalaikiu ir pamąstykite apie tokių veikėjų karmą. Galima ir pagal indišką, galima ir pagal teosofišką variantą. Mano nuomone, direktorius, „įtaisęs“ ligoninei dvi epidemijas, suso (niežų) ir „koronės“, turėtų eiti šunims šėko pjauti, kaip sako liaudies išmintis. Bet šėko pjovėjų apstu ir politikoje.
Šėko pjovėjai
Vienądien pašto dėžutėje radau blondinės D.D. rinkiminį lankstinuką. Ji tvirtino, kad „krikščionių sąjunga ateina – liberalizmas išeina!“ Nei daugiau, nei mažiau. Panašiai, kaip „ateina genijai, tačiau išnyksta, atėjo Stalinas (juokauju, Leninas) visiems laikams“. Perskaitęs mini programą, taip ir nesupratau, apie ką kalba minėta ponia. Spėju, kad esu per bukas. Kitas lankstinukas priklausė T.M., berods „degtinės dėžutės seifo“ partijos atstovui. Jo kandidatūrą laimino pati V.Č.N. Ir kam žmogui dvi pavardės? Na, rinkiminiai lankstinukai niekis, o štai toks J.K. pateikė potencialiems rinkėjams laikraštį, atsiprašau laikraštpalaikį. „Kūdą“ it sportinis dviratis, bet jam suteiksiu atskirą pastraipą.
Atskira pastraipa
Pirmiausia kandidato tezės : „Jaunystė – tai ne yda“, „Pirmumo langeliuose reikia įrašyti radviliškiečius“, „Reikalinga stipri radviliškiečių komanda“, „Radviliškio kraštas liko nuskriaustas“ ir pan. Ne Leninas, net ir ne Kirkilas. Sudėjo į laikraštėlį tai, ką, spėju, už jį parašė kiti. Vertingiausia šio organo (laikraštuko) detalė – kryžiažodis. Ko vertas kandidatas, sužinosiu po rinkimų. Penktadienį nusipirkau oficiozą. Įsivaizduoju pakeltus skaitytojų antakius. Suprantu, pritariu, šlamštas, mano nuomone, kuriam neverta aukoti euro centų, bet… tai mano duondavys. Idėjų, atskirų minčių, bet ne atlygio prasme. Aš, jeigu dar yra tokių, kurie nežino, už savo straipsnius (skiltis) honoraro neimu ir negaunu. Tad, ką rinkimų proga pateikia oficiozas. Ogi miestą smardinančių valstiečių šutvę. Galvoju, jog taip vadinami žemdirbiai ne itin nutolo nuo savo „kolchozinės“ (kolūkinės) praeities. Gražionių srutos pilamos tuomet, kai vėjas pučia Radviliškio link. Šį kartą be A.G. už žaliavalstiečių šutvę siūlo balsuoti pusmeris M.P. Gerb. pusmeri, ar pasirašydamas tokią reklamą pagalvojote, ką darote? Tiek to, tai Jūsų asmeninis reikalas. Dar pristatomi du valstiečių statytiniai, kažkoks K.D. ir V.K. Ar jiems kas nors šviečia – be abejo, amžinoji šviesa. Šioje šviesoje pateikiama ir atsinaujinusi Baisogala, ir naujas mobilusis COVID- 19 patikros punktas. Tai gerai, bet niekad nereikėtų pamiršti, kad dėl mero ir ligoninės direktoriaus nekompetencijos sulaukėme šiuolaikiško maro . Panašus į tą, kuris aštuoniolikto amžiaus pradžioje išmarino radviliškiečius. Vertingiausia numerio medžiaga – kulinariniai receptai. Oficioze šįkart mero nuotraukų nedaug, o ir tos pačios prieš rinkimus užmaskuotos „durniuko“ principu. Mano principai paprastesni, todėl pabaiga.
Pabaiga
Aš niekada neabejojau žiniasklaidos veiksmingumu kovojant su apsileidėliais, valdžiažmogiais, katinų valgytojais, velykinių medžio pjovėjais ir kitais „prietrankomis“. Deja, radviliškiečių gyvenimo būdas, nuleistas konservatorių dėka žemiau juosmens, mums neleidžia išgaruoti iš didžiosios žiniasklaidos skandalų formos. Aš šia savo skiltimi, trupam sugrįžęs iš atostogų, neužsiimu jokia rinkimine agitacija, o tik išreiškiu savo nuomonę apie rinkiminės medžiagos pateikimą. Kiekvienas iš mūsų turi teisę balsuoti pagal savo sugedimo laipsnį, sveiko proto atsargas, išmintį, jeigu jos yra, ir kitus priimtinus dalykus. Mano nuomone, bet kurie pretendentai prie seimo lovio niekad nebalsuos (arba apsimes, jog už) už seimo narių skaičiaus sumažinimą ir kadencijų apribojimą. Tiesa, rinkiminė medžiaga pateikia daug informacijos apie visokius nifnitus, nafnafus ir kitokius nufnufus, pageidaujančius patogaus gyvenimo dykinėjant, už kurį gerai moka.
Iki asmeniškumų nusileisti negaliu, tad Radviliškio ateitis Jūsų rankose. Pagarbiai.
P. S. O vienas kirminas liko, kas žino kaip baigėsi Ramuniuko ir Gretutės meilės istorija?
Vytautas Mikalauskis
