Būna visaip, lauki nesulauki rudeninio lietaus, o vietoj jo pro langą spokso priešpilnis. Kai sausa miške, grybų nėra, viena ne visai atostoginė paguoda – pakeisti tyliąją medžioklę į skiltį, tad pradedu.
Pradžia
Smalsiausiems pranešu – nuobodus rugpjūčio 27d. vakaras. Prisimenu vienos damos kritiką, jog viena skiltis prasidėjo pernelyg ilgu lyrizmu. Galima ir kitaip. Kažkada, progos neatsimenu, miesto parke drauge su „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariais perėmėme mero renginį. Jis liko antrajame plane. Šiandien kai kurie politiniai veikėjai, užsidėję gudų gelbėtojų kaukes, bando pasirinkti politinių priešrinkiminių taškų. Įvykis iškelia paviršiun visokius landsbergius, kubilius, juozapaičius. Padėti nepavykus visad galima rasti priešų, kurie sugadino visą kilnų reikalą. Iš žaliavalstiečių statytinio A. Verygos pasišaipė Vilniaus meras. Esą, ministras kalio jodidą, kuris palengvins mirtį plyšus Astravo AE reaktoriui, išdalino seniūnijoms, nes seniūnai geriau nei vaistininkai žino, ką su minėtu preparatu daryti. Nesistebiu, ko norėti iš Markizo Karabaso šutvės arba, kaip rašo A. Rusteikia: „Valstiečiai meluodami niekada nežiūri į akis – jie į šalį žiūri pro šalį. Jei konservatoriai visus įtaria esant rusais, tai valstiečiai visus įtaria esant konservatoriais. O retkarčiais susimeta su konservatoriais ir įtaria socdemus esant rusais“. Tikiuosi, visa tai praeis, ateis pilnatis, rinkimai, skundai ir viskas taps aiškiau. Čia kažkodėl prisiminiau vieno pirties filosofo tezę, esą yra trijų rūšių dzūkai: tikri netikri ir dzūkai, kaip čia švelniau išsireiškus, na, tarkim, lietuvių meilės dievo pasekėjai. Tikri dzūkai gyvena ir dirba Dzūkijos krašte, netikri – tai atvykę gyventi į Dainavos šalį aukštaičiai, suvalkai ar žemaičiai. Na, o dzūkai, kurie išvyksta ir apsigyvena, tarkim, Radviliškyje – tie, kurių pavadinimo Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nerasite, nors tai lietuviškas žodis. Tiesa, galvoju, kad ir vėl sulauksiu kritikos – sakys, jog šįkart esu pernelyg aršus, tad kita tema, kurią kankinu skaitytojus – spaudos apžvalga.
Apžvalga
Manau, jog yra skaitytojų, kuriuos domina regioninė spauda, nes daugelis rajonų, skirtingai nuo Radviliškio, dėl skandalų retai patenka į didžiosios žiniasklaidos akiratį. Na, kas pas mus žino, jog Pakruojo rajonas nuo 2010 – 2020 m. prarado trečdalį gyventojų. Išmirė, emigravo, išvyko į kitus rajonus, didmiesčius. Be to, Lietuvos radijo spaudos apžvalgos skirtos tik didiesiems šalies laikraščiams. Iš kitos pusės, turiu nikį (blogą įprotį) – mėgstu skaičiuoti merų nuotraukų skaičių ir palyginti su mūsų mero potraukiu talpinti savo fotoatvaizdus oficioze. Šįkart man į rankas pateko 22 egzemplioriai, keturiolikos pavadinimų regioninių laikraščių, neskaitant vietinių. Nevardinsiu, kaip sovietmečių ordinais, medaliais ir kitais garbės raštais apdovanojamų kolūkiečių. Tiesiog trumpai apie rašoma. Kupiškėnus neramina mokyklinės problemos, bet jie nepamiršta asmenų, atšventusių Deimantines vestuves ir Anapilin iškeliavusios rašytojos V. Jasukaitytės. Pakruojiečiai džiaugiasi Auksines vestuves atšventusia pora, nerimauja dėl Kruojos upėje gaištančių žuvų. Rokiškiečai keiksnoja ralio supjaustytus kelius, mini poeto P. Širvo šimtmetį. Biržuose lankėsi prezidentas su svita ir apsauga, aptaria socialinių paslaugų teikimo problemas (darbuotojos neturi pavadinimo ir nenori „drožti“ savo automobilių, nes kompensacijos už tai neskiriamos, minimas kardinolo V. Sladkevičiaus jubiliejus. Telšių savivaldybėje nepavyksta iki galo suformuoti valdančiosios struktūros, nes „architektų tenka ieškoti kaip gydytojų“. Plungės r. gyventojams problema papulti į kapinaites, kurios atsidūrė rezervato teritorijoje. Skuodo gyventojai jau 10 metų nesulaukia bibliotekos statybos pabaigos, bet tai smulkmena, Šilutėje naujos gaisrinės laukta 109 metus. Beje, Šilutės ligoninė turi ir savo onkologą. Gargždai šventė savo 767-ąjį gimtadienį, pagerbti šimtukininkai. Mažeikiuose anonimas apdergė ligoninę, patikrinus faktai nepasitvirtino. Šilutėje per vieną naktį sugauta 15 brakonierių. Šilalės rajono laikraštis nuskalpavo merą dėl smulkmeniškų priekabių. Kai pagalvoji, yra panašumų, yra skirtumų. Pavyzdžiui, pasvaliečiai, kaip ir mes, pagerbė šimtametę. Juk laikraštyje spausdinamos „Dėdės Juzės godos“ – R. Petriko „Jeigu tik mokėčiau, viską aprašyčiau…“- analogas. Visokių žuvienių, sriubų, grybų švenčių aprašai panašūs į radviliškietišką šaltibarščių šventės aprašą. Kadangi pastraipa gavosi didoka, pereisiu į kitą.
Perėjimas
Jis tam, kad galėčiau Jus toliau kamuoti nesibaigiančia apžvalga. Kad palengvinčiau kančią, prisipažinsiu apie dar vieną savo nuodėmę. Kai neturiu medžiagos skilčiai, į jas talpinu ir apžvalgas. Tai štai, mano nuomone, iš laikraščių galima ir šio to pasimokyti, ypač jei juos skaitytų tie, kuriems tas praverstų ir nepakenktų. Keturi jauni specialistais – medikai sugrįžo dirbti į Rokiškio polikliniką, nes darbo sąlygos čia ne prastesnės nei didmiesčiuose. Apie specialistų pritraukimą galėtų pamąstyti ir Radviliškio ligoninės direktorius. Sąlygos, mano galva, paprastos – moderni aparatūra, padorus atlyginimas ir geros darbo sąlygos. Aptriušę palatos – prastas rodiklis, o ir merui, pasipusčiusiam padus į seimą, ko gero, „dzin“. Arba kaip anekdote:
„Kalbasi dvi blondinės:
– O aš prasidūriau antrą skylutę ausyje…
– Na ir kaip? Geriau girdisi?“
Čia aš tam, kad pailiustruočiau situaciją vaizdingiau. Supratote? Tuomet pirmyn, gyvenimo arkly, pirmyn!
Pirmyn
Nors, tiesą pasakius, vis planuoju parašyti kurią nors skiltį nuo pabaigos. Paįvairinimui, o kol kas tolesnė apžvalga. Šiaulietiškame „Eta plius“ – dvi mažos žinutės iš Radviliškio. Paminėtas Burbiškių dvaras ir „Bočių“ jaunystės žydėjimas, 25- erių metų jubiliejus. Yra keletas autorinių straipsnių, sužinojau, kad Lietuvoje per 30 tūkstančių medžiotojų – tiek, kiek gyventojų mūsų rajone (plius-minus) ir kad medžiotojai – kraugeriai-mėsininkai, nuo ūkininkų besiskiriantys tik tuo, kad nenuodija žmonių pesiticidais (nepriimkite už gryną pinigą). Kaip ir visada, savaitraštį puošia R. Jakučio „Primiršti tekstai“. Šįkar „Mažais džiaugsmais“. Kaimynų „Alio, Raseiniai“ pateikia skaitytojams interviu su šimtukininkais, Šiluvos atlaidais, vagystėmis iš kapinių (to jau tikrai nesitikėjau). Beje, savaitraščio neskaičiau, paskambinau į redakciją ir sužinojau pagrindines aktualijas. Koks ryšys su Radviliškiu? Labai paprastas, minėtame dienraštyje darbuojasi „Rk“ redaktorė A. Jasilionienė ir „Visuomenės balso“ redaktorė A. Volkovaitė. Dirba žurnalisto darbą. Čia tam, kad įsivaizduotumėte savaitraščio reikalavimus personalui. Žinutę apie Radviliškį rastumėte ir „Savivaldybių žiniose“ (apie šaltibarščių čempionatą). Dabar eilė oficiozui. Pagrindinė temą, kad V. Kudirkos progimnazija seną garažą pavertė moderniomis mokomosiomis dirbtuvėmis. Mano nuomone, tai melas. Šioje vietoje buvo mokyklos lauko išvietės. Berniukų – į Radvilų g. pusę, mergaičių – į plento. Kaip ten sakoma: „Berniukai į dešinę, mergaitės į kairę“. Vėliau vietoj tualetų atsirado sandėliai, bet kad ten kada nors buvo garažai, neatsimenu, bet galite paklausti mano bendraamžių (vyresnių, jaunesnių), kurie mokėsi minėtoje mokykloje. Tiesa, dabar situacija, ko gero, kinta, berniukai ir mergaitės pasikeis pozicijomis. Prieš pabaigdamas noriu kai ką paaiškinti -apžvalgas rašau smalsumo skatinamas, dėl įdomios medžiagos stygiaus ir tenkindamas savo nikį. Apibendrinu – keturiolikos pavadinimų 22 laikraščių egzemplioriuose suradau 7 svetimų rajonų merų nuotraukas. Mūsų Antanas į vieną paskutinį vasaros oficiozo egzempliorių įmontavo 4-ias savo nuotraukas. Tuštybės rekordininko titulas garantuotas. Jei taip elgtųsi kiti redaktoriai, leidėjai, merai, tai jų nuotraukų skaičius siektų 88 vienetus, o yra tik septynios. Čia kažkodėl prisiminiau kuprių lygintoją – karstą. Ir…
Ir…
Prieš daugelį metų tapęs Vokietijos galva A. Hitleris sumąstė paversti Berlyną pasaulio sostine. Gal net pakeičiant pavadinimą į Germaniją. Tai, esą, buvo rugpjūčio 28 d. Tą pačią dieną, tik jau 2020 m., iš Radviliškio parko pasigirdo šnopavimai, stenėjimai, stuksenimai ir kiti įvairūs garsai. Kažkas nuolat įrodinėjo, jog moka skaičiuoti iki vieno: vienas, vienas, vienas! Kalbama, kad taip prasidėjo vasaros palydos. Pasigirdus lyg ir muzikai, padvelkė srutomis – gal kiaulių augintojai taip sveikino šventės dalyvius, o gal kuris kaimynas rūkė prastos kokybės, pigias cigaretes. Ryta šiukšlių surinkėjų dėka parkas buvo visiškai praeinamas ir pravažiuojamas dviračiais, net linksmi šunys vedžiojo savo užsimiegojusius dvikojus.
Dvikojai
Jie patys įvairiausi. Vieni Maironio g., šalia buvusios polittremtinių būstinės, įrengė malkų saugyklą – visokių medžio atliekų kalną, gal galvojant apie žiemą. Ką šiuo klausimu mąsto seniūnaitis ir miesto seniūnas, visiškai neaišku. Gal jiems patinka betvarkė mieste? O gal impotencija neleidžia išrašyti padorią baudą mero terminologija – „apsišikėliui“. Įspūdį miestą aplankiusiam turistui turėtų sudaryti kakarykai prie Kražių g. ir minėtų atliekų kalno. Tądien aplankiau Malūno aikštę. Ten, šalia sandėlio-pašiūrės-garažo, ar kiemo architektūros statinio – padangų kaugė ir šimtametė bala. Suprantu minėtos aikštės gyventojus. Plaukimui reikalingas pigus baseinas, o seniūnui – taškai už pažangą. Pieninės kieme, prie neaiškaus plauko pastatų, taip pat nudėvėtų padangų kalnai. Iškeliaus į Durpyną, pamiškes ar pan. nespėliosiu. Apskritai buvusio „Prūdelio“ teritorijoje super sąšlavynas. Savaime suprantama, nei vietos seniūnaitis, nei seniūnas, juo labiau viskam abejingas meras ten nesilankė ir priemonių pažaboti „apšidergėlius“ netaikė, bet aš pritaikysiu pabaigą.
Pabaiga
Ji subjektyvi ir atsispindi mano nuomonę. Tol, kol meras domėsis ir rūpinsis tik savo nuotraukų skaičiumi oficioze, tvarkos mieste nėra, nebuvo ir nebus. Seniūnaičiai, seniūnas yra tik mero klapčiukai, nesugebantys savarankiškai veikti. Apie mąstymą ir kitus dalykus spręskite patys, bet yra už juos galingesnė jėga – tai paskutinis skilties taškas.
Vytautas MIKALAUSKIS
