Jums, skaitytojai pateikiu datą – 2020-08-09 (sekmadienis).Tam, kad smalsesnis skaitytojas žinotų skilties gimtadienį. Kartais pateikiu ir užbaigos laiką – dėl tų pačių priežasčių. Nuo to ir pradėsiu.
Pradžia
Ankstus sekmadienio rytas, mėnulis, stebintis it koks vujaristas saulėtekį, dulkėtas kelias, sluoksniuotos ryto rūkas ir Liepynė. Čia jau bent pustuzinis automobilių ir jų savininkų, besirangančių į skafandrines apsaugas. Miške triukšmas kaip stadione per varžybas, bet mano mintys kitur. Eilinį kartą važiuodamas grybauti išskyrus paukščius nematau jokios gyvybės. Nei stirnų, nei kiškių, nei lapių. Miške kartais sutikdavau vieną kitą, o kartais ir visą kompaniją šernų. Jei pasisekdavo – voverių ir kiaunių, retkarčiais elnių ar briedžių. Jie kažkur dingę. Gal išėjo vasaros atostogų it mokiniai? Turiu ir kitą versiją. Radviliškio rajone sparčiau už laukinius gyvūnus dauginasi žvėrelių žudikai medžiotojai. Man sunku atsisakyti minties, kad šio pomėgio aukos neturi pinigų mėsai ir duonai. Įtariu neaprašytą psichikos sutrikimą. Kai pagalvoju, tai būtent medžiotojai savo laiku išnaikino taurus, stumbrus, laukinius arklius. Veik sunaikino lūšis ir vilpišius (miškines kates).Net ir dabar pasiklausius socialdemokratinių bradauskininkų darosi koktu. Įsijaučiau. Grybų tądien buvo apstu. Ir raudonikių, ir baravykų. Tiesa, sveikas tik vienas iš dešimties. Mindamas atgal sutikau šešias simpatiškus radviliškietes, apsirėdžiusias medicininės apsaugos priemonėmis. Grybavimą jos pradėjo nuo pusryčių, o gal ir priešpiečių, gamtoje. Kaip joms sekėsi nežinau. Tikiuosi, puikiai. Ir Jums pasisekė, nes čia užbaigiau įžangą ir sugrįžau į kasdienybę.
Kasdienybė
Pačiai jos pradžiai – keistenybės. Kai kurie skaitytojai galvoja, jog rašiau apie kelininkų paliktą betvarkę prie Kudirkos 2 A namo. Autorystės kategoriškai atsisakau. Be to, visi žino, jog pasirašau po savo opusais. Šį kartą nusprendžiau brūkštelėti kelis žodžius apie kelininkų parazitus. Tai tie veikėjai, kurie išliejus asfalto dangą prisimena, jog liko nesutvarkytų komunikacijų ir eilinį kartą sužaloja gatvių dangą. Teoriškai atstato, praktiškai – parazitas ir Lietuvoje tik parazitas. Štai neseniai buvo išasfaltuota Stadiono (dabar ir Gedimino) gatvės dalis, tarp Gedimino ir V. Kudirkos gatvių. Pradžioje ją sužalojo sudegęs automobilis. Na, „tranto“ markės mašinų pas mus gausu. Pavadinkime tai nelaime. Vėliau ten nagus prikišo dujininkai, dabar kažkokie kiti veikėjai. Gal ryšininkai, gal vandentiekininkai. Palengva artėju prie mūsų avinų, bet prieš tai – šios gatvės (skersgatvio) atkarpos šaligatvio charakteristika. Ten neseniai paklojo šaligatvį (atnaujino?). Šiandien jis panašus į prisigėrusio ir padariusio po savimi senolio košmarą. Liaudyje sklando gandai, jog darbus atliko kažkokia su apatine kūno dalimi susijusi firma, artima valdantiesiems. Nežinau. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Seniūnaitis ir meras žabali (akli, žlibi), tad atliktų darbų kokybės nevertina. O štai aš įvertinsiu prieigą prie šiukšlių konteinerių, esančių netoli 2A (Kudirkos g.), prieš baseiną. Tai kliūčių ruožas vyresnio amžiaus žmonėms. Tokio nesumąstytų net V. Jakavičiaus firmos, atsakingos už sportą savivaldybėje, atstovai. Ir vėl viskas seniūnaičiui po nosimi. Pabaigsiu klausimu, už ką seniūnas ir seniūnaitis gauna atlyginimą? Su meru viskas aišku. Jam mokama už nuotraukas oficioze. Tai, be abejo, mano nuomonė. Jūs galite turėti savo ir teigti, kad meras gauna atlyginimą už tai, kad bent truputį dirba prieš rinkimus, gražiai šypsosi ir pan. Tiek to, pasukam į kitą temą.
Tema
Ji šiek tiek apie suokalbius. Šeštadienis. Pirmoji pirties filosofų brolijos pamaina. Temos – mero turtai, aprašyti naujajame laikraštyje, ir kodėl meras bėga iš Radviliškio. Soti vieta prie lovio be jokios atsakomybės, padori pensija, ir mažiau galvos skausmo? Be to, prieš mero rinkimus juodai – storai primeluota. Kur tūkstantis naujų darbo vietų? Tvirtino žinąs, kaip jas sukurti, bet tai buvęs tik rinkiminis akių dūmimas, tad dabar, kad netektų raudonuoti iš gėdos, ir sprunka iš Radviliškio. Įnešu korekciją – politikai gėdos jausmo neturi ir negali turėti. Tema užgęsta. Kita tema – verygiškai – vaistiška. Tai greitųjų testų pirkimas ir A. Verygos vieta skandale. Bendra nuomone – valstietiški ministrai neatsistatydina, aferos neįrodomos, teismai tempiasi it begalybės guma ir baigiasi kaip „juodosios buhalterijos“ byloje. Žinoma, situaciją Sveikatos apsaugos ministerijoje galėtų pakomentuoti toks seimo narys A. Gaidžiūnas, bet nesulauksime. Arba išgirsime ką nors panašaus į E. Masiulio sumąstymą degtinės dėžutėje įrengti seifą. Nors kam toli ieškoti, vietos taryboje yra deputatas, įtariamas kyšininkavimu. Ir ką? Vietoj garbingo atsistatydinimo bylinėjasi, o teismų pabaigos neįžvelgti. Smulkesnių temų neaprašysiu, bet vieną nori – nenori turėsiu paliesti. Tai Covid-19. Niekas iš pirtinių nėra susidūręs su minėto viruso aukos artimaisiais, tad apskritai gal tas virusas – mitas? Ir į Lenkiją neleidžiama važiuoti ne dėl viruso, o tam, kad tautiečiai eurus išleistų Lietuvoje, pildydami vietos verslininkų pinigines. Be to, tai išpustas burbulas, nes Lietuvoje paskendo daugiau žmonių, nei mirė nuo „koronės“. Suokalbių teorijos gyvybingos, bet užbaigsiu R. Jakučio pastebėjimu. Minėtas rašytojas mano, jog minėtu virusu neužsikrečiama kamerinės muzikos koncertuose, knygynuose ir bibliotekose. Nuo savęs pridursiu – ir pirtyse, kur pirtinių filosofų brolija aptarinėja įvairias sąmokslų, skandalų ir kitų gyvenimo apraiškų teorijas, pavyzdžiui, išdidumą.
Išdidumas
Sakoma, jog ežiai – išdidūs paukščiai, kol nepaspiri-neskrenda. Čia tarp kitko. Dabar apie žaidimą išdidumu. Jūs, be abejo, esate girdėję apie visokias kriplovaliutas, finansines piramides, telefoninius internetinius sukčius, nerimtus bankus ir naivuolius, neapdairiai skolinančius pinigus. Aukų buvo ir bus. Kai kurios apsimeta, kad nieko neįvyko, kitos pasiguodžia, nes lietuviams patinka, kad sudegė kaimyno, o ne jo namas. Tai perkeltine prasme, bet tiesos, kad mūsų žmonėms nepatinka savo sėkmę reklamuojantys pagyrūnai, yra. Dar kitos aferistų aukos kreipiasi į policiją, teismus, antstolius. Praradimus atgauna tik maža dalis nukentėjusiųjų. Spėju, kad įstatymai pas mus draudžia atsiiminėti skolas fizinės jėgos pagalba, ko gero, draudžiamos ir „švelnios“ priemonės. Na, pavyzdžiu, pasamdyti žmogų, kuris piketuotų prie piktybinio skolininko darbovietės. Ant piketo galėtų būti užrašas: „Vardaitis Pavardaitis sukčius, nes neatiduoda skolos“ ir pan. Galvoju, jog sulauktume nemalonumų, jei tokio skolininko vaikus palydėtume į mokyklą, gal net ir be piketo, ir nieko nekalbėdami. Piketas šiuo atveju lentelė ant koto su užrašu. Tačiau yra aukų, nestokojančių fantazijos. Manykite, kad tai, ką dabar perskaitykite, įvyko tikrovėje. Į vieną daugiabutį atsikraustė pagyvenusi ponia. Pensininkė, be kokių nors išskirtinių bruožų. Vienądien ant kaimynės durų pirmajame aukšte atsidaro ranka rašytas užrašas. Apytikris turinys: „Jūs tokia ir tokia manėte, jog pasislėpsite nuo manęs taip ir neatidavusi skolos ir t. t. ir pan.“ Laiptinės gyventojai su savo smalsumu daug nekovojo. Susipažino su rankraščio turiniu. Ar daug kikeno aptarinėdami nežinau, bet kalbama, kad raštas dingo, o kaimynė vengia viešo pasirodymo. Tai savotiška pamoka, o aš prisiminiau, jog turiu ir pedagogo diplomą. Mokysimės.
Mokymai
Redakciją pasiekė gyventojų skundas. Esą, prie Gedimino 5-7 namų varnai dergia aplinką ir savo krankimu neduoda ramiai miegoti. Apie situaciją „Rk“ rašė daug kartų. Tad visų pirma užsisakykite ir skaitykite „Radviliškio kraštą“, o nereikalaukite iškirsti medžius, kuriuose lizdus susuko krankianti brolija. Redakcija varnų negaudo. Antra – visa kame yra hierarchija. Problemų sprendime taip pat. Primenu – Jūs pirmiausia turite kreiptis į Kudirkos seniūnaitį Jolitą Onaitį. Jo telefonas – 868622485. Nepavykus prisiskambinti jį surasite miesto baseino vado kabinete, ten jo darbo vieta. Šiaip tai mįslinga figūra, kurią matė retas, o kaip su seniūnaičiu bendravo vienetai. Aukščiau ant piramidės pakopos – seniūnas. Jei kreipsitės raštu, po kuriuo gyventojų parašai, tai išklausys, paguos ir varge padės. Piramidės viršuje – meras. Na gerai, nejuokausiu, jis dabar užsiėmęs rinkimais, fotosesijomis ir gamina 1000 naujų darbo vietų. Nepamirškite ir „Radviliškio naujienų“. Redakcijos adresas, jei neapsirinku, Radvilų 17. Galite apsilankyti. Šis savaitraštis operatyviai reaguoja į gyventojų skundus, tad varnų problema bus sprendžiama žaibiškai. Jeigu jau niekur nepavyks, kreipkitės ir į „Rk“. Parašysiu nemokamą užuojautą Jūsų problemos sprendimui. Ir dar tiems, kuriuos kamuoja atminties spragos, primenu, jog aš ne laikraščio darbuotojas, o tik skilties rašytojas, pareiškiantis nuomonę vienu ar kitu klausimu, pateikiantis savo pastebėjimus ir pamąstymus viena ar kita tema. Tiek ir nieko daugiau ar antgamtiško. Pamoka baigta. Ačiū už dėmesį. Pažymių, kontrolinio ar egzamino nebus. Jei supratote, kad savo problemas turite spręsti patys, puiku. Tiesa, kartais pasitaiko įdomių sutapimų, bet indėlis į problemų sprendimą minimalus, tad metas pabaigai.
Pabaiga
Dažnas atkreipia dėmesį į mano vartojamus retesnius žodžius. Šiaip aš jų specialiai neieškau, bet jei papuola, kartais įsimenu ir panaudoju. Pavyzdžiui, vietoj lotyniškos kilmės fontano lietuvišką trykšlį. Vietoj prancūziško dušo – lietuvišką purkšlę. Kai kurie žodžiai, kaip valdžiažmogis, prigyja liaudyje, o Moters Saulės titulas pakeitė jos vardą, pavardę, pareigas. Retas išgirdęs šiuos žodžius nežino, apie ką kalbama. Kaip minėjau, kartais parašius apie netvarką būdavo sutvarkoma aplinka, bet tai tik atsitiktinumas. Redakcija pasiekia ir įdomūs laiškai. Tarkime, apie kaimynų suvalgytą alijošių, iš sandėliuko pavogtas vinis, ateivius su lazeriais, nuodingas dujas nuo geležinkelio ar plento pusės. Jei tokie ir panašūs laiškai adresuoti man, suplėšau ir išmetu. Kartais pasišaipau. Naudodamasis proga skelbiu Radviliškio Psichikos sveikatos centro registratūros telefoną: 8422 (5-11-49). Kliedesinių sutrikimų atvejais, jog kreipsis – vilties nedaug, bet viltis miršta paskutinė. Prieš pabaigdamas noriu parašyti apie išryškėjusį šių dienų reiškinį. Ryte prekybos centruose dar ne visos prekės vietose, vakarais jų taip pat nebėra. Taisyklė galioja ir gatvės prekeiviams. Po darbo jų prekių asortimentas sumenksta, o ir patys prekybininkai prapuola .Užbaigsiu skiltį Sporto g. žolynais. Esą, juos prastai prižiūri seniūnija, o nupjovus žolę ji nesugrėbiama ir neišvežama. Akivaizdu, kad situacija nepatinka žmogui, neskaitančiam „Rk“. Skaitytų, prisimintų analogišką istoriją iš Kaštonų g., kur gyventojas skundėsi, kad viename gatvės pakraštyje, kur privatininkų namai, nenušluojamos nubyrėjusios liepų sėklos. Ten iš tiesų pasitaikydavo saujelė sėklų. Šiuo atveju, jei neapsirinku, Sporto g. yra naujųjų Radviliškio buržujų kvartale, prastuoliai čia namų nestato. Tačiau net ir pasiturinčiam žmogui niekas nedraudžia susigrėbti paliktą žole, ją pjauti ar pasamdyti žmogų šiai veiklai atlikti. Jei nepriimtina, dar kartą perskaitykite šios skilties pastraipą „Mokymai“. Skiltis baigta 2020-08-12 d. Lojant šunims, karavanas nuėjo palikdamas paskutinį tašką.
Vytautas MIKALAUSKIS
