Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė 2023 m. liepos 18 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo keturiems sukčiams paskirtos rimtos bausmės. Nuo neegzistuojančius butus „nuomojančių“ vyrų nukentėjo šeši asmenys. Nusikalstamo „verslo“ organizatorius – tuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėjęs Mantas Žvirgždžius. Kaip jis pats teisiamajame posėdyje sakė, tokiu būdu pinigus jis „uždirbinėjo“ kiekvieną dieną ir apgavo daug žmonių, kurie ne visi kreipėsi į teisėsaugą. Vykdant nusikalstamas veikas, dalyvavo ir du Radviliškio rajono gyventojai.
Nusprendė gyventi kalėjime
Laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime atliekantis Mantas Ž. už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, narkotikų platinimą, sukčiavimus teistas net 15 kartų. Paskutinį kartą prieš nuteisimą Radviliškyje jam skirta daugiau nei vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Teisme jis pasakojo, kad 2020 m. birželio 21 d., kai padarė pirmąją nuosprendyje minimą nusikalstamą veiką, buvo nagrinėjama didelė narkotikų byla ir jam grėsė ilgi metai nelaisvės. Esą tada jis suprato, kad liks gyventi kalėjime ir pragyvens, apgaudinėdamas žmones. Tam, kad galėtų sukčiauti, jis naudojosi kalėjime nelegaliai laikomu mobiliuoju telefonu. Mantas Ž. susirado žmones laisvėje, kurie vykdė jo nurodymus. Tėvas ir sūnus Dalangauskai iš Radviliškio rajono leido sukčiui nurodyti jų sąskaitas, į kurias nukentėjusieji pervesdavo pinigus, taip pat bendravo su nukentėjusiais telefonu. Jie nuimdavo nuo sąskaitų dalį grynųjų pinigų sau. Ketvirtasis bendrininkas, Tadas Rastauskas iš Kauno, sakė, kad sukčiavimuose dalyvavo tik kaip padėjėjas ir pasitarnavo tuo, kad sumokėjo už skelbimą apie nuomojamą butą. Byloje yra duomenų, kad jis tarpininkavo, įkalbėdamas žmones leisti naudotis jų banko sąskaitomis.
Rezervavo butus
Nukentėjusiuoju pripažintas K. S. teisme paaiškino, kad 2020 m. birželio mėnesį ieškojo nuomai buto ir rado dominantį skelbimą. Paskambinus telefonu, atsiliepė vyras ir nurodė, kad kaip garantiją, kad tikrai nuomosis, reikia sumokėti 135 eurus. K. S. pervedė pinigus ir susitarė dėl susitikimo. Vėliau telefonu niekas nebeatsiliepė, skelbimas iš interneto buvo išimtas. Vėliau jam žalą atlygino Kęstutis ir Gražvydas Dalangauskai, todėl šis nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė. Analogiškai buvo apgaudinėjami ir kiti nukentėjusieji. Nukentėjusioji J. R. sukčiui pervedė 200 eurų. Mantui Ž. nurodžius nesamo buto adresą, ji kitą dieną bandė tokio buto ieškoti. Deja, nesėkmingai. Kadangi toks adresas neegzistavo, moteris suprato esanti apgauta. Jai žala taip pat buvo atlyginta. Nukentėjusioji R. Š. į sukčių sąskaitą pervedė 200 eurų, K. K. – 50 eurų, nukentėjusiojo P. M. mama – 220 eurų, nukentėjusioji A. D. – 260 eurų. Gavus pinigus, Mantas Ž. ar kiti telefonu nebeatsiliepdavo, buvo atvejai, kai nukentėjusiesiems tiesiai šviesiai būdavo pasakoma, kad pinigus jie paaukojo „lageriui“.
Žadėto atlygio negavo
Byloje apklausta kaip liudytoja Ž. K. papasakojo, kad į interneto skelbimų tinklalapį buvo įdėjusi skelbimą, kad ieško darbo. Nors ji buvo nurodžiusi, kad gali skinti uogas, ravėti daržus, jai skambinusieji siūlė kitokius darbus. Būta ir nepadorių. Tarp skambinusiųjų buvo ir Tadu prisistatęs asmuo, kuris jai pasiūlė užsidirbti, nurodant savo banko sąskaitą, į kurią būtų pervedami pinigai už nuomą. Vyras nurodė, kad nustato bandomąjį laikotarpį dvi savaites, o jeigu bus viskas gerai, Ž. K. galės toliau „dirbti“. Taip pat moteris turėjo nueiti iki nurodyto bankomato, išgryninti pinigus ir paduoti kitiems, jai nepažįstamiems, žmonėms. Nors Ž. K. sąžiningai vykdė nurodymus, jokio atlygio negavo, o vadinamasis Tadas po dviejų savaičių tiesiog dingo.
Išsisukinėjimai neįtikino
Trys kaltinamieji – Mantas Ž., Kęstutis ir Gražvydas Dalangauskai – kaltę pripažino visiškai, o ketvirtasis, Tadas R., įtikinėjo, kad tada, kai sumokėjo už skelbimą, apie sukčiavimą nieko nežinojo, o sužinojęs, kad skelbimas skirtas žmonių apgaudinėjimui, esą bendravimą su kitais kaltinamaisiais nutraukė. Teismo nuomone, tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys ir posėdžio metu ištirti įrodymai. Byloje yra įrodymai, kad Tadas R. apmokėjo ne už vieną, o už keletą skelbimų. Taip pat jis suvedė Mantą Ž. su Kęstučiu ir Gražvydu Dalangauskais. Be to, šis kaltinamasis buvo jau anksčiau teistas už sukčiavimą pagal analogišką schemą. Teismas nusprendė, kad Tadas R. suvokė, kad jo atliekami veiksmai prieštarauja teisės normoms ir vien pagal tai atitinka bendrininkavimo apibrėžimą.
Išnarstė po kaulelį
Mantas Ž. buvo nusikalstamų veikų planuotojas, iniciatorius ir bendravykdytojas. Jis savo veiksmais padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems neatlygino. Anksčiau buvęs teistas 15 kartų, jis nusikalto, atlikdamas bausmę kalėjime, todėl pripažintas recidyvistu. Šias aplinkybes vertindamas, teismas nusprendė, kad Mantas Ž. netinkamai vertina savo gyvenimo būdą, nelinkęs taisytis, todėl jam būtina paskirti griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Gražvydas D. nusikalstamas veikas padarė, būdamas neteistas, jauno amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems. Teismas nusprendė, kad jam turi būti paskirta nesusijusi su realiu laisvės apribojimu bausmė. Vieną kartą teisto Kęstučio D. vaidmuo, teismo nuomone, nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis. Tadas R., nors ir atliko antraeilį vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, kaltės nepripažino, tad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, tačiau po to buvo teistas 3 kartus, iš kurių du kartus už sukčiavimą. Nustatyta, kad Tadas R. buvo dviejų nusikalstamų veikų padėjėjas ir vienos – bendravykdytojas. Jam parinkta bausmė, susijusi su laisvės apribojimu – areštas, o trukmė didesnė už vidurkį.
Skirti areštas ir laisvės apribojimas
Mantui Žvirgždžiui už kiekvieną sukčiavimo epizodą teismas skyrė po 14-15 parų arešto, tačiau šias bausmes tarpusavyje subendrinus ir sudėjus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – įspūdinga. Tai – 11 metų 3 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį nuteistasis praleido už grotų pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Gražvydui Dalangauskui skirtas 1-erių metų laisvės apribojimas. Jis įpareigotas šešis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenei naudingų darbų, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti. Kęstučiui Dalangauskui skirtas laisvės apribojimas 1-eriems metams 2 mėnesiams, o įpareigojimai – tokie pat, kaip ir jo sūnui Gražvydui. Subendrinus su anksčiau skirtomis bausmėmis, Tadui Rastauskui paskirta 2 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas 2-iems metams. Kad nebūtų pasiųstas į kalėjimą, vyrukas turės laikytis įpareigojimų tęsti darbą, naktimis neišeiti iš namų ir neišvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos žinios.
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Rita Grigalienė
Asociatyvus nuotraukų koliažas