Gruodžio 13 d. į Kėdainių rajono savivaldybę vyko radviliškiečių Tarybos narių bei administracijos darbuotojų delegacija, kurią sudarė: Investicijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas, tarybos narys V. Krikščiūnas; šio komiteto nariai, Tarybos nariai G. Lipnevičius, J. Baublys, savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas G. Vičas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Juozapavičius, Radviliškio miesto seniūnas E. Mončauskas.
Vizito tikslas – pasisemti patirties dėl žvyrkelių ir seniūnijų kelių tvarkymo. Pasak A. Juozapavičius, girdima gerų atsiliepimų apie kėdainiškių gebėjimą gerai bei efektyviai prižiūrėti žvyrkelius, tad būtų įdomu pasidalinti gerąja patirtimi. Ši kelionė buvo būtina – Radviliškio rajone, valdomame konservatoriaus mero A. Čepononio, seniūnijų keliai prastos būklės ar nepravažiuojami: tai patvirtino ir pats meras, ir vicemeras.
Pristatyta padėtis Radviliškio rajone
Apie kelių tvarkymą Radviliškio rajone trumpai papasakojo G. Vičas: „Šiemet kelių priežiūrai turėjome skirtą 1 mln. eurų, 150 tūkst. eurų buvo skirta seniai žvyruotų kelių priežiūrai. Sodų bendrijos keliai tvarkomi pagal atskiras programas – pagal pateiktus dokumentus sodininkams grąžinama 20 proc. išleistos sumos. Tvarkant infrastruktūrą prie daugiabučių namų, gyventojams suteikiama 50 proc. parama, o tvarkant infrastruktūrą prie modernizuotų namų, suteikiama 70 proc. parama. Jeigu nėra gyventojų prisidėjimo tvarkant daugiabučių kiemus, nieko neplečiame, nerekonstruojame. Didelė problema – automobilių stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių kiemuose. Automobiliai statomi ant žolės, po balkonais. Nemažai Radviliškio mieste yra tvarkytinų gatvių – yra 10 kilometrų gatvių, kuriose nėra asfalto“.
Kaimynai tvarkosi efektyviau
Kaimyniniame Kėdainių rajone keliai tvarkomi bei rekonstruojami pirmumo tvarka, jeigu 30 proc. prisideda gyventojai, o 70 proc. prideda savivaldybė.
Pasak kėdainiškių atstovų, prie kelių tvarkymo nemažai prisideda rajono ūkininkai. Savivaldybė kelių tvarkymui 2019 m. seniūnijoms skyrė po 200 tūkst eurų, metų pabaigoje tikrinama, kaip efektyviai seniūnai šias lėšas panaudojo.
„Kėdainių rajone žvyrkelius bei seniūnijų kelius prižiūri ūkininkai – jei kelius greideriuoja, prie lauko padaro vandens nutekėjimo griovius, seniūnija skiria lėšų tik žvyro pirkimui, kurį ūkininkai patys atsiveža iš karjero. Esmė – kuo daugiau žvyro papilti ant kelio, kad jis būtų geresnis“,- sakė Kėdainių rajono tarybos A. Kižauskas.
Radviliškio miesto seniūnui E. Mončauskui iškilo klausimas, ar tikrai Kėdainių rajono ūkininkai kokybiškai prižiūri kelius – juk ne kiekvienam žinoti, kiek žvyro ant kelio pilti.
Pasak A. Kižausko, kai ūkininkams reikėjo patarimo dėl žvyro paskleidimo ant kelių, jie pasikvietė kelininkus ir pasikonsultavo.
„Be abejo, būtina, kad seniūnas gerai sutartų su ūkininku, būtų aktyvūs seniūnaičiai, tai ir keliai bus prižiūrėti. Juk patys ūkininkai suinteresuoti, kad būtų pravažiuojami žvyrkeliai, važiuojant jai nebyrėtų burokai ar grūdai. Jeigu yra duobių, tai ūkininkai važiuoja jų tvarkyti, greideriuoti“,- sakė A. Kižauskas.
Esmė – seniūnų aktyvumas
Radviliškiečiams iškilo klausimas, gal Kėdainių rajono ūkininkai, kurie tvarko kelius, yra atleidžiami nuo žemės ūkio paskirties žemės ir taip paskatinami?
Pasirodo, ūkininkai nuo mokesčio neatleidžiami. Beje, ir Kėdainių rajone žemės ūkio paskirties žemės mokesčio koeficientas tik 0,75 proc. Tačiau ūkininkai, kurie patyrė nuostolių, gali kreiptis į komisiją, kuri spręs dėl jo atleidimo nuo žemės mokesčio.
„Jūsų rajone žemės ūkio paskirties žemės mokestis beveik dvigubai mažesnis nei mūsų rajone. Radviliškio rajone dauguma konservatorių ir „valstiečių“ balsais 2020 m. patvirtintas 1,3 koeficientas, 2019 m. buvo 1,1. Kai tuo tarpu kaimyniniame Šiaulių rajone, su kuriuo tiesiog liečiasi mūsų rajono žemės, šis mokestis daugiau nei dvigubai mažesnis – koeficientas tik 0,5 proc. Mūsų žemdirbiai, mokėdami dvigubai didesnius mokesčius, tikisi ir geros rajono kelių kokybės, kuria mūsų rajono vadovai rūpinasi nepakankamai“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Pasak A. Kižausko, seniūnai bei seniūnaičiai turi būti šimtaprocentiniai šeimininkai. Taip pat daug priklauso ir nuo mero – jeigu jis nuolat seniūnui lipa „ant nuospaudos“, tai jis ir dirba. Ūkininkai taip pat turi atsakomybės jausmą – jeigu kelius žiemą užpusto, o seniūnas pasako, kad ryte reikės vežti mokinius į mokyklą, važiuoja naktį valyti kelių su peiliais.
Radviliškio miesto seniūnui parūpo, kas atsakingas už techninę seniūnijų kelių būklę. „Už viską atsako seniūnai. Jeigu seniūnas nesutaria su ūkininkais neefektyviai dirba, pavyzdžiui, pirko greideriavimo paslaugas, kurias ūkininkai gali suteikti nemokamai, atsako seniūnas – reikia dirbti“,- sakė kėdainiškiai.
„Jūsų seniūnai, kaip girdime, tvarkosi labai įkvepiančiai ir teisingai, mums toli iki jūsų. Kai kuriose mūsų seniūnijose seniūnės – moterys, kurioms nerūpi keliai, jos su šluota vaikšto tik apie seniūnijų pastatus“,- sakė Tarybos narys, Aukštelkų seniūnijos ūkininkas V. Krikščiūnas.
„Jūsų seniūnai, seniūnaičiai supranta savo darbą, o mūsų rajone seniūnijose pareigos skirstomos daugiau pagal partinę liniją. Mes rajone prisipirkom bereikalingų daiktų iš VVG programos, galėjome seniūnijoms pirkti greiderius – tegul tvarkosi pačios, nereikėtų pirkti šios paslaugos ir būtų sutaupyta nemažai lėšų“,- kolegai pritarė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Susitikimo dalyvių abi pusės sutarė, kad tokie savivaldybių vadovų bei atstovų dalinimosi patirtimi susitikimai labai naudingi ir kitas susitikimas planuojamas Radviliškio rajono savivaldybėje.
„Radviliškio krašto“ informacija
