Kaip prasideda pasakos senai, senai… O šiuolaikinės? Vakar ir galbūt šiandien gyveno Lapė Beuodegė. Sakoma, jog uodegą pasitrumpino, kad lengviau būtų patekti į miško valdovų šikinžarnę. Nežinau, bet senelis pasakojo, jei nieko gero neturi, gali įlįsti į valdančiųjų subinę. Ji ir įlindo.
Kaip ir visos lapės, buvo ne visai kvaila ir Kvanka jos nepavadinsi, nors darbo rezultatai buvo šykštūs. Anuomet karalystę valdė Besmegenis Erelis, Avino Begalvio patarėjas pasiruošęs už saują euro monetų pravalyti Begalvio išeinamąją angą ir parduoti sąžinės ir padorumo likučius. Na, o Avinas Begalvis mąstė kitaip – kam reikalinga galva, jei ant jos reikia nešioti ragus, užtenka vien žydros spalvos aprėdų. Nesipiktinkite, jo atlyginimas buvo toks menkas, kad apie kokybiškus batus ar padorios spalvos kostiumą net nesvajojo. Išsilavinimas ir patino orientacija leido nekreipti dėmesio į visokius kranklius, be to ir suprasti ką jie karkia, neleido protinės galimybės.
Na įsivaizduokite – avinas ir be galvos. Jo supratimas leido suprasti, kad užtenka pritariančių avinų, stirnų (padėjėjų) spirų, bei begalės nuotraukų miško laikraštyje, kurį gamino Besmegenis Erelis. Na dar kur nors papozuoti. Jis itin mėgavosi savo didingumu ir kvailumu. Lapės Beuodegės valdos jam buvo neįdomios, na kokie ten jos pacientai – asilai. Juos gi ir bažnyčioje muša. Kad Beuodegei Lapei tarnauja pulkas kiaunių, kurios savo dirbtinomis blakstienomis lenkiančiomis, net karvių, ir dar žemesne bendravimo kultūra, visai puikiai tiko nušluoti nuo ponų stalo trupinius. Taip ir gyveno miškas, valdomas krūvos pašlemėkų, vadinančių save ne tai tikrais deputatais, ne tai barbitūratais, ne tai mokslingomis išmatomis, ne tai varlių kurkulais, ne tai daktarais. Sunku suprasti, bet pasakos yra tik pasakos ir neverta čia ieškoti klyne bičių, suaugusio žmogaus gaktikaulio, ne tai moteriškame lyties organe kaulų.
Galite apie tai paklausti Lapės Beuodegės, Besmegenio Erelio, Avino Begalvio – žydros spalvos mėgėjo, anksčiau tokius vadino (žodynuose nerasite) – „pi…“ vėliau homoseksualais. Ar viskas taip paprasta? Negalvokite. Net ir nežodyniniai veikėjai kartais turi šeimas (dėl akių), o realiai… Tačiau, kaip ir visos pasakos ir ši turi turėti pabaigą. Ir aš ten buvau (nesąmonė) midų, alų gėriau, burnoje nieko neturėjau. Vėl kvailystė, o kas trukdė einant į puotą nusiskusti barzdą? Baigiam.
Paulius Ropė