Po neapibrėžtumo kupino karantino laikotarpio nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pasijautė daug lengviau. UAB „Ober – Haus“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos būsto rinka nedvejodama pradėjo kopti aukštyn ir didžiąja dalimi kompensavo 2020 metų antrojo ketvirčio praradimus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 metų antruoju ketvirčiu, Lietuvoje įregistruota 51 proc. daugiau butų ir 52 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių.
Nekilnojamasis turtas perkamas šalies didmiesčiuose
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per tą patį laikotarpį fiksuojamas sandorių augimas tiek butų segmente. Pavyzdžiui, Šiauliuose butų nupirkta 66 proc. daugiau nei per šių metų 2 ketvirtį, o namų – 37 proc. daugiau.
Rinkai pristatomi ir pradedami statyti nauji gyvenamieji projektai sulaukia pirkėjų susidomėjimo ir tuo pačiu pagerina bendrus realizacijos rodiklius. Šių metų trečiąjį ketvirtį teigiami pokyčiai fiksuojami ir Lietuvos būsto finansavimo srityje. Lietuvos banko duomenimis, šių metų liepos–rugpjūčio mėnesiais naujų būsto paskolų per mėnesį Lietuvoje vidutiniškai išduota už 113 mln. eurų arba tiek pat, kiek ir per 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Per 2020 metų pirmus aštuonis mėnesius Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 824 mln. eurų arba 4 proc. mažiau nei per tą patį 2019 metų laikotarpį.
Kokia padėtis Radviliškio rajone?
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Saulės kraštas“ atstovo, Radviliškio rajone nekilnojamojo turto pasiūla yra didesnė nei paklausa.
„Kas buvo pridavę parduoti būstus, 40 proc. žmonių pasiūlymus atsiėmė, nes nenori, jog dėl korono viruso pirkėjai eitų apžiūrėti parduodamo būsto.
Jauni žmonės ieško pirkti butų, pagyvenusieji ieško individualių namų. Žmonės nekilnojamojo turto ieško pagal savo finansines galimybes, tačiau šiuo metu 80 proc. nekilnojamojo turto yra parduodama su paskola.
Populiariausi 3 kambarių butai – jaunimas nežiūri, kad reikės 40 metų paskolą atidavinėti – dabar už trijų kambarių butą su visais remontais moka 55 tūkst. eurų. Jauni žmonės nori, kad butas būtų gerai įrengtas ir vėliau nebereikėtų sukti galvos dėl remonto. Dabar paprastai jaunimas dirba keliuose darbuose, uždarbis leidžia gauti nemažą paskolą. Paklausiausi butai, kaip ir visada, 2-3 aukštuose.
Individualių namų kaina šiuo metu 55 tūkst. eurų – panašiai kaip ir butų. Tik skirtumas tas, kad už tokią sumą nusipirkus namą reikės dar beveik tiek pat investuoti“,- sakė nekilnojamojo turto specialistas.
Versle – sąstingis
Pasak nekilnojamojo turto agentų, šiuo metu Radviliškio rajone mažai kas ieško patalpų nuomai verslo tikslams. „Sunku išnuomoti patalpas, skirtas verslui. Pasitaiko, kad kreipiasi verslininkai, tačiau pasiūla didesnė nei paklausa. Neseniai klientai ieškojo patalpų šokių pamokoms“,- savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijai sakė nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas.
Tarybos nario komentaras
Pakomentuoti, kaip vertina situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, paprašėme Tarybos nario bei „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovo Gedimino Lipnevičiaus.
„Aš labai atsargiai vertinu žiniasklaidoje pasirodančius komentarus apie nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Pirmiausia dėl to, kad komentuoja suinteresuoti asmenys. Tai yra, nekilnojamojo turto vystytojai, nekilnojamojo turto agentūrų ir bankų atstovai. Vieni siekia parduoti kuo daugiau ir brangiau, kiti – suteikti paskolas. Yra ir nelabai gražių dalykų, kai paimamas kuris nors segmentas, paskelbiama apie augančias kainas ar pardavimus, žmonės skaito, patiki ir nepastebi, kad kalbama apie didmiesčius ar naujai pastatytus būstus. Taip kuriamas savotiškas burbulas, žmonės bijo prarasti savo šansą, skuba, o savo procentą nusigriebia pardavėjai. Mūsų rajone naujo būsto statybų praktiškai nevyksta ir tai ženklas, kad gyvenimas stagnuoja. Kažkiek prisidėjo ir sugriežtinta bankų skolinimo politika, vadžios vasarą buvo šiek tiek atleistos, tačiau pradinis įnašas vis tiek yra pakankamai didelis, ypač turint omenyje tai, kad jaunoms šeimoms jį sunku surinkti. Nežinia dėl viruso bankus taip pat skatins atsargiai elgtis ir ateityje, o užsidirbti rajone galimybės yra labai ribotos. Rajono vadovai pastaruosius dešimtmečius tiesiog plaukė pasroviui ir neišnaudojo strategiškai patogios rajono padėties. Matau du tarpusavyje susijusius kelius, kaip išjudinti rajoną iš savotiško įšalo. Pirma, prisivilioti su aukštosiomis technologijomis dirbančius investuotojus, mokančius solidžius atlyginimus, ir investuoti į vietines iniciatyvas. Dabartinė rajono parama pradedančiam verslui – tai kompresas nabašninkui, realios naudos ji neduoda. Antra, mane visuomet žavėjo skandinaviškas komunalinio būsto modelis. Pavyzdžiui, už pinigus, kurie išleisti Aukštelkuose kuriant savotišką socialiai remtinųjų getą, buvo galima nupirkti dvigubai daugiau butų ir pasiūlyti nuomą mažomis kainomis tiems patiems socialiai remtiniesiems ir jaunoms šeimoms. Reikia galvoti ir apie naujo, pigaus komunalinio būsto statybą, kad jauni žmonės būtų suinteresuoti likti rajone ar kraustytųsi iš Šiaulių, kurie jiems būstai tampa per brangūs. Pinigų investicijoms, apie kurias kalbu, savivaldybė turi, tik jie leidžiami neprotingai“,- sakė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius.
