Pagrindinės apsinuodijimų priežastys vasarą – kaip padėti nukentėjusiam asmeniui?

Pagrindinės apsinuodijimų priežastys vasarą – kaip padėti nukentėjusiam asmeniui?

Atšilus orams ir intensyviai dirbant soduose bei daržuose, padaugėja situacijų, kai netyčia apsinuodijama ir skubiai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijos. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, pavasarį – vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija sodo ir daržo trąšomis, nitratais. Gydytojo toksikologo pagalbos taip pat prireikia ir asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių įgėlimo.

Kaip teigia VVKT Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius, bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus – gana paprasti. Jei kenksmingų medžiagų žmogus netyčia suvalgė ar išgėrė, tačiau sąmonės neprarado, reikėtų sugirdyti vandens. Suaugusiajam pakaktų stiklinės, tuo tarpu vaikui vandens kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal kūno masę ir duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz.: jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens). Jei nuodai sudirgino odą, ją reiktų nuplauti vandeniu su muilu, jei  pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15-20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus. Prisikvėpavus kenksmingų medžiagų – pirmoji pagalba būtų grynas oras. „Visais atvejais, jei pasijutote blogai ar įtariate, kad šalia esantis asmuo apsinuodijo, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos skyrių telefono numeriu 8-5 236 20 52. Mūsų specialistai konsultuoja visą parą“, – tvirtino L. Zdanavičius.

Sodo ir daržo trąšos

Pagrindinės mineralinių trąšų sudėtinės medžiagos yra azotas, fosforas ir kalis. Priklausomai nuo procentinės sudėties tokio tipo trąšų nuodingumas nedidelis.

Netyčia nurijus trąšų ir apsinuodijus, dažniausiai kamuoja pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Labai sunkius apsinuodijimus sukelia koncentruotos kompleksinės trąšos. Priklausomai nuo jų sudėties ir atsižvelgiant į apsinuodijimo būdą, tokios trąšos gali sukelti cheminių virškinamojo trakto nudegimų, gerklų edemą,  pastarųjų įkvėpus, gali varginti dusulys, atsirasti kvėpavimo takų pažeidimų, plaučių edema. Nitratų priedai trąšose sukelia methemaglobinemiją ir hipoksiją (deguonies trūkumas organizme, kai sutrikdomas deguonies pernešimas į audinius). Toksinį trąšų su insekticidais ir herbicidais ir metalų priedais poveikį lemia būtent šie priedai.

Siekiant išvengti apsinuodijimo trąšomis atvejų, pastarąsias būtina laikyti nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Trąšas būtina naudoti tik pagal paskirti ir būtent taip, kaip parašyta jų etiketėse. Jokiu būdu negalima skystų trąšų perpilti į butelius nuo mineralinio, alaus ar kitokių gėrimų – taip pasielgus rizikuojama juos supainioti ir netyčia gurkštelti. Tręšti augalus, žolę, rekomenduojama mūvint pirštines, o pabaigus darbus būtina kruopščiai nusiplauti rankas.

Nitratai

Iš azoto ir deguonies sudaryta cheminė medžiaga nitritai bei nitratai ypatingi tuo, kad neturi kvapo, skonio, tačiau išlieka vandenyje net šį virinant ar kitaip ruošiant. Vasarą atostogaujant sodybose, kaimuose, labai pavojinga ruošti maistą naudojant netikrintų šulinių vandenį. Pastarasis gali būti užterštas nitratais. Ypač pavojinga ši medžiaga yra nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Apsinuodijimas nedideliais nitratų kiekiais dažnai nepastebimas. Gleivinėse, pirštų galiukuose, ausų pakraščiuose atsiranda mėlynas atspalvis, gali pradėti pykinti, varginti vėmimas, galvos svaigimas. Jei apsinuodijama stipriai, sutrinka kvėpavimas, širdies veikla, prarandama sąmonė, pamėlsta visas kūnas, o kraujas įgauna šokoladinį atspalvį. Jei įtariamas apsinuodijimas nitratais, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus: skambinti į Apsinuodijimų informacijos skyrių, kviesti greitąją pagalbą.

Įgėlus vabzdžiui

Toksinių bei alerginių reakcijų organizme paprastai sukelia bičių, vapsvų, širšių, skruzdėlių, sparvų bei gylių įkandimai. Įgėlimo vietoje juntamas aštrus skausmas, tą vietą stipriai niežti, ją gali tvinkčioti, oda parausta, patinsta. Bitės įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis. Pastarąjį būtina atsargiai pašalinti, švelniai nubraukiant. Pavojingiausia yra bendra organizmo reakcija: kai svaigsta galva, pykina, kamuoja vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėjęs kvėpavimas ir/ar atsiradęs švokštimas, kai netenkama sąmonės. Šiais atvejais reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat būtina atminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei, nes gali ištinti kvėpavimo takai ir taip sutrikti kvėpavimas. Jei žmogus nealergiškas vabzdžio nuodams, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto tepalo. Kalbant apie priemones vabzdžiams atbaidyti ar dar pavojingiau – vabzdžiams naikinti, jei apsinuodijama jomis, visada būtina bent pasitarti su specialistu, nes apsinuodijimo atveju gali vystytis sveikatai ar net gyvybei grėsmingi simptomai.

Aistė Tautvydienė

Atstovė spaudai

Vyriausiasis specialistas

tel. +370 608 10849

el. p. aistetautvydiene@vvkt.lt

Exit mobile version