Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?

Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?

Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros. Tyrimo duomenys parodė, jog net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, o 25 proc. reikalinga žaizdų priežiūra. Didelė dalis apklausos dalyvių sako negaunantys kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, nors jų reikėtų, dalis prisipažįsta net nežinoję apie tokią galimybę. 

Trūksta informuotumo

Šlapimo ir išmatų nelaikymas – Lietuvoje vis dar tabu. Nors ši būklė kamuoja daugelį, tačiau dažnas apie ją nedrįsta kalbėti nei su artimaisiais, nei apsilankęs pas gydantį gydytoją. 

Nors reikiamos medicinos pagalbos priemonės pacientams, kuriems diagnozuotas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas, yra kompensuojamos PSDF lėšomis jau seniai, net ketvirtadalis (23 proc.) POLA apklausos dalyvių nurodo kompensuojamųjų priemonių negaunantys, nors jų reikėtų. Dar 19 proc. respondentų nežino, jog apskritai kompensacijos galimybė yra, o 4 proc. teigia, kad šeimos gydytojas pats neišrašo priemonių recepto ir nepasiūlo kreiptis pas gydytoją specialistą (ginekologą, urologą), kad būtų patvirtintas šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas ir kompensuojamosios priemonės būtų skirtos.

Pacientams svarbus ir ekonominis šios situacijos aspektas: daugiausia – 58 proc. – apklausos dalyvių nurodė, kad kiekvieną mėnesį inkontinencijos kontrolei ir su šia būkle susijusiai odos priežiūrai išleidžia iki 50 eurų. Jokių papildomų išlaidų nepatiria tik 16 proc. respondentų. 

Nuo ko pradėti?

Norėdamas gauti kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins simptomus, gretutines ligas, atliks reikiamus tyrimus. 

„Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, šeimos gydytojas diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, jis gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. 

Be to, slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat gali išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus.

Kiek priemonių kompensuojama per mėnesį, gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą

Kam kompensuojama? Kada kompensuojama? Kas kompensuojama?

VAIKAMS 

Esant šlapimo nelaikymui, kai nustatyta negalia 60 sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių Esant išmatų nelaikymui 45 sauskelnės.

SUAUGUSIEMS 

Esant vidutiniam šlapimo nelaikymui 60 įklotų, kurių sugeriamumas nuo 300 ml Esant sunkiam šlapimo nelaikymui60 sauskelnių arba įklotų ir vienkartinių paklodžių Esant tik išmatų nelaikymui 45 sauskelnės Esant šlapimo ir išmatų nelaikymui 90 sauskelnių.

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes, svarbu žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. 
Kai skiriamos sauskelnės nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 

Kai skiriamos sauskelnės pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 

Priemonės žaizdų priežiūrai

POLA apklausos duomenimis, 25 proc. apklaustų gydomų nuo onkologinių ligų pacientų susiduria su žaizdų priežiūros poreikiu. Dažniausiai naudojami paprasti bei gydomieji tvarsčiai bei hidrogelis, skirtas žaizdoms gydyti. Net 70 proc. respondentų teigia, kad jų naudojamų priemonių niekas nekompensuoja.

VLK primena, kad įvairių tipų žaizdoms gydyti per mėnesį ligonių kasos kompensuoja po 15 vienetų dengiamųjų arba sugeriamųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai ar opai.

Gydomieji tvarsčiai pacientams kompensuojami pūslinės epidermolizės žaizdoms, praguloms gydyti, iki 5 mm gylio trofinėms opoms bei opoms po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), taip pat vaikų nudegimams gydyti.

Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai.

Pacientams, kuriems negali būti skiriami gydomieji tvarsčiai, per mėnesį išrašoma ne daugiau kaip 3 kg alignino ir 5 m marlės arba ne daugiau kaip 20 marlės tvarsčių ir ne daugiau kaip po 5 pleistrų ritinėlius kiekvienai žaizdai.

Svarbu žinoti, kad vienu kartu gydomųjų tvarsčių pacientui gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų priemonių receptą gali išrašyti šeimos gydytojas ar gydytojas specialistais. Vėliau juos gali išrašyti ir slaugytojai.

Faktai ir skaičiai

VLK informacija

Exit mobile version