Vaiko teisių apsaugos specialistams, globėjams, o ir biologiniams tėvams tenka susidurti su problema – iš namų bėgančiais vaikais. Specialistų teigimu, tokiu savo elgesiu vaikai stengiasi kažką pasakyti. Todėl svarbu išgirsti, suprasti, suteikti jiems saugią aplinką.
„Negalima išskirti vieno regiono, kur vaikai iš namų ar globos įstaigų bėgtų daugiausiai, tačiau tam dažniausiai ryžtasi su sunkumais susiduriantys paaugliai, todėl tik užmezgus individualų ryšį, galima pagelbėti. Dėl to „SOS mamos“ ir „SOS tetos“ aktyviai stengiasi gilinti žinias apie šią amžiaus grupę“, – sako VšĮ ,,SOS vaikų kaimai“ globos paslaugų vadovė Akvilė Petrulytė.
,,Kiekvienas vaikas – individualus, taigi, individualios ir jo problemos. Nuolat siekiama rasti tinkamų būdų ir specialistų, kurie padėtų paaugliams, bėgantiems iš namų bei globos įstaigų, linkusiems nusikalsti, vartojantiems svaigalus“, – papildo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyresnioji patarėja Ala Šimkus. Pasak jos, specialistų ir savanorių, galinčių dirbti su paauglių problemomis daugiausia Vilniaus regione, kitur tokių asmenų vis dar trūksta.
VTAS ir VšĮ ,,SOS vaikų kaimai“ specialistai pastebi, kad bėgančius iš namų paauglius galima suskirstyti į kelias grupes: bėgantys ir darantys nusikaltimus, bėgantys ir vartojantys kvaišalus, bėgantys ieškoti panašios draugijos. Priežastys, kodėl vaikai bėga iš namų ir ilgesnį laiką gyvena gatvėje, įvairios, todėl reikia rasti raktą į jų širdį.
,,Dažniausiai bėgti linkusiems vaikams reikia autoriteto. Paslaugos tokius vaikus ir paauglius auginančioms šeimoms keičiasi, jų daugėja, institucijos vienijasi, kad rastų bendrus, o svarbiausia, efektyvius sprendimus“, – sako A. Šimkus.
Pasak pagalbą teikiančių specialistų, ypatingai svarbu dirbti su labai anksti tėvų paliktais vaikais. Jiems būtina kuo anksčiau suteikti šeimos aplinką, taip jį mokant gyventi darnoje su šeima, visuomene ir savimi. „Siekis, kad nei vienas tėvų paliktas kūdikis nepatektų į institucinę globą, rezultatų gali duoti tik po keliolikos metų, tačiau dirbti verta, nes šios emocinės ir finansinės investicijos į vaiką tikrai atsipirks, užaugs darnios visuomenės narys“, – teigia A. Šimkus.
Vaikai, kurie sistemingai bėga iš namų ir ilgesnį laiką praleidžia gatvėje, neretai yra įtraukiami į nusikalstamas veiklas, ima vartoti alkoholį, narkotikus, jiems iškyla net fizinė grėsmė – gali būti skriaudžiami. O baimė kam nors apie tai pasakyti gali atbaidyti vaiką nuo pagalbos prašymo – paguodos jis vėl gali ieškoti tame pačiame ,,gatvės draugų“ rate.
Kad pavyktų apsaugoti kuo daugiau vaikų, siekiama išklausyti kiekvieną individuliai – išsiaiškinti, kodėl jie bėga iš namų. „Vaiko bėdas reikia matyti ,,per vaiko akinius“. Kiekvienas vaikas, paauglys, kuris savo elgesiu signalizuoja, kad jam trūksta dėmesio ir pagalbos, turi būti suprastas, o svarbiausia, kad vaikas turėtų šeimą ir augtų mylimas, kur puoselėjama jo individualybė“, – sako LPF ,,SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje draugijos programų plėtros vadovė Virginija Pleckavičienė.
Pagrindines pagalbos priemones iš namų ar globos įstaigų bėgti linkusiems vaikams bei jų šeimoms suteikia ankstyvosios intervencijos grupės, padedančios nepilnamečiams, kurie vartoja kvaišalus. Taip pat su tokiais vaikais dirba psichologai, psichiatrai, padeda policijos pareigūnai, tėvams siūlomi pozityvios tėvystės kursai, kurie padeda suprasti paauglių problemas.