Žurnalas „Reitingai“ paskelbė švietimo srities savivaldybių ir šalies mokyklų reitingus. Tik pasirodžius žurnalui, švietimo srities darbuotojai lygina, kurią vietą reitinguose užima savivaldybė, kurios mokyklos reitingų lentelėje pakilo į viršų, o kurių rezultatai suprastėjo, kuriose mokyklose mokinių perteklius, o kurioms gresia uždarymas. O kaip atrodo Radviliškis? Gaila, tačiau rodikliai yra atvira rajono gėda.
Rajonas švietimo srityje – reitingų lentelės gale
Šiais metais Radviliškio rajonas švietimo srityje smuko į reitingų lentelės galą per 8 pozicijas. 2023 metais rajonas švietimo srityje užėmė 44 vietą, o šiemet – 52 vietą iš 60 savivaldybių. Tokią žemą vietą reitingų lentelėje lėmė prasti valstybinių egzaminų rezultatai.
2023 m. valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė 207 abiturientai, tik 10 proc. abiturientų šį egzaminą išlaikė labai gerai – 86-100 balais.
Panaši situacija ir su anglų kalbos egzaminu. Šį egzaminą laikė 204 abiturientai, 86–100 balų surinko 15 proc. abiturientų.
Reitingų sudarytojai Raseinių savivaldybei skyrė 42,53 balus. Pasak reitingų sudarytojų, savivaldybė už kiekvieno dalyko egzaminą galėjo gauti maksimaliai po 10 taškų: 4 taškus už egzamino išlaikymą 36–85 balais ir 6 taškus už egzamino išlaikymą 86–100 balais. Dar po 10 balų kiekviena savivaldybė galėjo gauti už dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus.
Pasiteiravome Radviliškio rajono mero Kazimiero Račkauskio bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Laisvūno Vaičiūno, kodėl Radviliškio rajonas švietimo srityje ženkliai atsilieka nuo kaimyninių rajonų. Pavyzdžiui, Raseinių rajonas reitingų lentelėje užima 22 vietą, Pakruojo rajonas – 26 vietą.
Kaip jau įprasta, į „Radviliškio krašto“ redakcijos klausimus atsakė mero patarėjas Linas Garbenis. Pasak jo, tokią žemą vietą reitingų lentelėje rajonas užima, nes „socialinis ekonominis kontekstas nėra
palankus siekti aukštos kokybės, rajone vis dar yra jungtinių klasių, nepabaigtas mokyklų tinklo optimizavimas, o tai sudaro prielaidas nepažangiems pagrindinio ugdymo programą baigusiems mokiniams mokytis vidurinio ugdymo programoje. Akivaizdu, kad tokie mokiniai jau yra užprogramuoti neišlaikyti arba blogai išlaikyti brandos egzaminus, taip užkirsdami sau kelią mokytis aukštosiose mokyklose“.
Pasiteiravome, kokių priemonių buvo imtasi, kad rajone pagerėtų mokinių pasiekimai. L. Garbenio atsakymas buvo toks: „Dėl to, kad ugdymo kokybė pagerėtų, Radviliškio rajono savivaldybė savo lėšomis per 2022–2024 m. laikotarpį finansavo laboratorijų ir technologijų kabinetų atnaujinimą ir modernizavimą, siekdama vykdyti STEAM programą ir skirdama 400 tūkst. eurų. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 dienos įsteigė 24 mokytojų padėjėjų etatus, tęsiamas, nors ir sunkiai, mokyklų tinklo optimizavimas“.
Na, kaip matome, modernios laboratorijos mokyklose mokinių mokymosi kokybės nepagerino.
Kaip sekėsi gimnazijoms?
Žurnale „Reitingai“ pateiktas ir 2024 m. Lietuvos gimnazijų reitingas. Kaip ir kasmet, gimnazijos buvo vertintos pagal 2023 m. valstybinių egzaminų rezultatus, vertintas stojimas į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas.
Į pirmąjį reitingų lentelės šimtuką nepateko nei viena Radviliškio rajone esanti gimnazija. Į antrąjį šimtuką pateko Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazija. 2023 m. ji užėmė 113 vietą, o šiemet – 153. Praėjusiais metais gimnaziją baigė 16 abiturientų, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 50 proc. abiturientų.
Į antrąjį šimtuką pateko ir Šeduvos gimnazija. 2023 m. ji lentelėje užėmė 80 vietą, o 2024 m. – 172 vietą. Iš viso gimnaziją praėjusiais metais baigė 42 abiturientai, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 45,2 proc. abiturientų.
Lizdeikos gimnazija pateko į antrąjį reitingų lentelės šimtuką ir šiais metais jai skirta 183 vieta. Praėjusiais metais gimnazija šioje lentelėje užėmė 154 vietą.
Iš viso gimnaziją praėjusiais metais baigė 137 abiturientas, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 44,5 proc. abiturientų. Pasiteiravome mero bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, kodėl prestižine vadinama rajono gimnazija vis grimzta į reitingų lentelės dugną.
„Lizdeikos gimnazijos smuktelėjimas reitinguose nieko nereiškia, nes rezultatai ir be žurnalo išvados netenkina. Apie rezultatus, požiūrį į komplektavimą, pasirinkimus yra ne kartą kalbėta su mokyklos administracija ir mokytojais, mokiniais ir tėvais. Įstaigos rezultatai būtų visiškai skirtingi, jeigu mokiniai, kuriems mokslai sekasi sunkiai, baigę 10 klasių (pagrindinio ugdymo programą), rinktųsi profesijos mokymąsi, o ne vidurinį ugdymą. Deja, tai dėl įvairių priežasčių dabar nevyksta, tačiau tikėtina, kad nuo 2025 m. situacija pasikeis, nes mokiniai, nepasiekę tam tikro valstybės nustatyto slenksčio, praras galimybę mokytis gimnazijos 3 klasėje. Mokytojų dalykinė kompetencija didelių abejonių nekelia“,– už merą ir vedėją atsakė mero patarėjas. Taigi, pokalbiai su gimnazijos vadovais mokymosi rezultatų nepagerino, o nemotyvuotų mokinių nei mokytojai, nei švietimo vadovai kol kas niekaip negali įtikinti rinktis profesiją, o ne 11–12 klases.
Į trečiąjį šimtuką pateko Baisogalos gimnazija. 2023 m. gimnazija reitingų lentelėje užėmė 168 vietą, o šiemet jai skirta 244 vieta. 2023 m. gimnaziją baigė 26 abiturientai, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 26,9 proc. abiturientų.
Į trečiąjį reitingų lentelės šimtuką pateko ir Sidabravo gimnazija – šiemet ji užima 263 vietą, 2023 m. ji buvo 249 vietoje. 2023 m. gimnaziją baigė 12 abiturientų, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 50 proc. abiturientų.
Reitingų lentelės apačioje šiemet atsidūrė Grinkiškio J. Poderio gimnazija – ji užima 324 vietą, nors 2023 metais buvo 291 vietoje. 2023 m. gimnaziją baigė 10 abiturientų, į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 10 proc. abiturientų.
Progimnazijų reitingas
Žurnale „Reitingai“ progimnazijos buvo lyginamos pagal ketvirtokų ir aštuntokų akademinius pasiekimus.
Radviliškio V. Kudirkos progimnazijoje Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) dalyvavo 56 ketvirtokai ir 66 aštuntokai. Pagal 2023 m. NMPP jungtinį 4 ir 8 klasių pasiekimų rodiklį progimnazijai skirta 94 vieta. Rezultatai šioje gimnazijoje pagerėjo 0,91 proc.
Radviliškio Vaižganto progimnazijoje NMPP dalyvavo 36 ketvirtokai ir 38 aštuntokai. Pagal 2023 m. NMPP jungtinį 4 ir 8 klasių pasiekimų rodiklį progimnazijai skirta 114 vieta, mokinių patikrinimų rezultatai pablogėjo labai nežymiai – 0,02 proc.
Ne visi mokiniai pateks į gimnazijas
Kaip žinia, Lietuvoje veikia 4 tipų mokyklos: pradinės, progimnazijos, gimnazijos ir pagrindinės. 2025 m. pavasarį gimnazijų ir pagrindinių mokyklų laukia išbandymas – Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bus privalomi ir mokiniai, už juos surinkę mažiau nei 4 balus iš 10 nebegalės patekti į gimnazijų vienuoliktas klases.
Alksniupių pagrindinėje mokykloje 2023 m. lietuvių kalbos PUPP rezultatų vidurkis buvo 5,63 balai, matematikos – 3 balai, bendras vidurkis – 4,3 balai. Pagal įsigaliosiančią naująją tvarką į gimnazijas nepatektų 87 proc. šios pagrindinės mokyklos mokinių.
Gražinos pagrindinėje mokykloje 2023 m. lietuvių kalbos PUPP rezultatų vidurkis buvo 4,7 balai, matematikos – 4,12 balų, bendras vidurkis – 4,45 balai. Pagal įsigaliosiančią naująją tvarką į gimnazijas nepatektų 35,3 proc. šios pagrindinės mokyklos mokinių.
Pociūnėlių pagrindinėje mokykloje 2023 m. lietuvių kalbos PUPP rezultatų vidurkis buvo 5,6 balai, matematikos – 3,3 balai, bendras vidurkis – 4,45. Pagal įsigaliosiančią naująją tvarką į gimnazijas nepatektų 70 proc. šios pagrindinės mokyklos mokinių.
Dėl dešimtoje klasėje gautų neigiamų PUPP įvertinimų, į gimnaziją nepatektų 66,67 proc. Sidabravo gimnazijos dešimtokų; 55,55 proc. Šeduvos gimnazijos dešimtokų; 44,83 proc. Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazijos dešimtokų; 42,51 proc. Lizdeikos gimnazijos dešimtokų. Jie 2023 m. per pasiekimų įvertinimus surinko mažiau nei 4 balus.
Kiek kainuoja vienas mokinys?
Žurnale „Reitingai“ taip pat paskelbta informacija, kiek lėšų gimnazijos, progimnazijos ir pagrindinės mokyklos per metus išleidžia vienam mokiniui. Kai kuriose mokyklose šios lėšos įspūdingos, nes dideliuose mokyklų pastatuose mažėja mokinių, o pastatus išlaikyti reikia.
Sidabravo gimnazijoje vienam mokiniui per metus bendros išlaidos siekia 4613 eurų.
Gražinos pagrindinėje mokykloje bendros išlaidos vienam mokiniui per metus siekia 3022 eurus, Pociūnėlių pagrindinėje mokykloje – 5374 eurus, Alksniupių pagrindinėje mokykloje – 5756 eurus.
Alksniupių pagrindinė mokykla yra viena iš Lietuvos mokyklų, kurioje vienam mokiniui tenka daugiausia ploto – 60,8 kvadratiniai metrai, Grinkiškio J. Poderio gimnazijoje vienam mokiniui tenka 42 kvadratiniai metrai.
Lidija Lebedinskienė
