Komitetų posėdžiuose meras su savo socdemais ir „valstiečiais” nusprendė didinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestį net 75 procentais.Tarybai svarstyti pateiktame projekte siūloma nustatyti metinius nuomos mokesčio už valstybinę žemę, žemės ūkio paskirties žemei vietoje 2 procentų didinti iki 3,5 procentų.
Šis padidintas žemės ūkio paskirties žemės mokestis lies tik tuos ūkininkus, kurie turi daugiau nei 3 hektarus žemės. Turinčius 3 hektarus žemės, mokestis išliks toks pat.
„Valstiečiai” kartu su meru mokestį nori didinti net 75 procentais
Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Aurimas Gaidžiūnas sakė, kad Radviliškio rajone yra 4 800 hektarų nuomojamos valstybinės žemės paskirties žemės, o ją išsinuomavę ūkininkai moka per mažai – tik po 60-70 eurų nuomos mokestį už hektarą.
Pasak A. Gaidžiūno, smulkieji ūkininkai ir taip gauna daug įvairių paramų, o šiuo sprendimu – 75 proc. padidinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestį – norima panaikinti nesąžiningą konkurenciją, nes daugelis valstybinės žemės nuomotojų ją nuomojosi ne aukciono tvarka, kažkokiais klystkeliais priėję prie tuometinės valdžios”,- sakė šiuo metu valdžios postus užsėdusių „valstiečių” frakcijos vadovas A. Gaidžiūnas.
Posėdyje dalyvavęs meras Kazimieras Račkauskis sakė, kad ūkininkai, turintys 3 hektarus žemės ūkio paskirties žemės, jos produkciją naudoja savo šeimos tikslams, o turintieji 4 ir daugiau hektarų jau užsiima komercija, tad ir nuomos mokestį gali mokėti didesnį.
Tik įdomu, ar labai skiriasi ūkininko materialinė padėtis, turinčio 3 ir 4 hektarus? Meras tikriausiai mano, kad turintieji 4-5 hektarus žemės ūkininkai jau pinigus rieškutėmis semia ir važinėja naujais džipais, kaip ūkininkas A. Gaidžiūnas ar jo pavaduotojas vicemeras Vytautas Krikščiūnas.
Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitete svarstant šį klausimą buvo pasiūlyta žemės ūkio paskirties žemės nuomos didesnį tarifą skirti ūkininkams, kurie iš valstybės nuomojasi 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Pasak vicemero V. Krikščiūno, toks hektarų skaičiaus nustatymas neturi jokios reikšmės, nes žemę iš valstybės gali nuomotis ir stambus ūkininkas, todėl taip sudaroma nesąžininga konkurencija.
Mokesčio padidinimas – planas nusavinti nuomojamą žemę?
Pasak mero K. Račkauskio, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio pakėlimas neturėtų ūkininkų stumti į bankrotą.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio pakėlimas 75 proc. tikrai ženklus ir rajono valdantiesiems reikėtų pagalvoti, kad ūkininkai, brangiai sumokėję už trąšas ir pardavę derlių dabartinėmis nedidelėmis kainomis, iš tikro gali neturėti už ką susimokėti taip drastiškai padidėjusio žemės nuomos mokesčio.
Tiesa, jiems palikta alternatyva – atsisakyti valstybinės žemės nuomos. Tikriausiai šią žemę mielai „priglaustų” didieji ūkininkai, tokie kaip A. Gaidžiūnas ir V. Krikščiūnas, kurie lyg buldozeriu stumia valstybinės žemės nuomos mokesčio didinimą.
Meras metė dar vieną „auksinę” mintį – reikia peržiūrėti, kokiomis sąlygomis valstybinė žemė ūkininkams buvo išnuomota, o jeigu nuomos sandėris pasirodys neskaidrus, ji iš nuomotojų bus nusavinta.
Opozicijos lyderis – prieš
Tarybos opozicijos lyderis Gediminas Lipnevičius nesutiko su valdančiųjų sprendimu padidinti valstybinės žemės nuomos mokestį: „Padidinus žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestį 75 proc. susidaro labai didelė našta ūkininkams. Tokio skubaus žemės nuomos pabrangimo dar nebuvo”.
Jis paprašė Tarybos narių nepritarti žemės nuomos mokesčio didinimui. Posėdyje net nebuvo slepiama, kad „valstiečių” partijos atstovai A. Gaidžiūnas ir V. Krikščiūnas itin domisi šia žeme ir mielai priglaustų po savo „sparneliu”.
Komitetuose už žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio didinimą balsavo mero vadovaujami socialdemokratai, „valstiečiai“, „darbiečiai“, „skverneliniai“. Prieš didinimą balsavo Lietuvos regionų partija, TS-LKD.
Toks valdančiųjų „žygdarbis” ne pirmas. Prieš kelias savaites paskutiniame Tarybos posėdyje jie net 50 procentų padidino mokestį už darželius. Beje, praėjusių metų gale savivaldybės biudžete liko nepanaudota net 5,23 mln. eurų, tad pinigų tikrai netrūksta.
Bus daugiau.
Jonas Petrikas
