Artėjant vasarai dauguma paauglių pradeda galvoti apie pirmuosius darbus. Apmokama veikla jiems ne tik leidžia turiningai praleisti atostogas, bet ir užsidirbti papildomų pajamų bei susipažinti su darbo rinka. Vis tik ši patirtis kartais gali atnešti ir nemalonių patirčių – netinkamas darbo sąlygas, socialinių garantijų trūkumą ar neteisėtai ir nesąžiningai mokamą atlygį.
Nuo viso to apsisaugoti paaugliams gali padėti tėvai ar globėjai – patarti renkantis darbo vietą, pasirūpinti sutartimi, pažymomis ir kitais būtinaisiais formalumais. Tad ką prisiminti svarbiausia?
Paaugliai patys vis anksčiau išreiškia norą dirbti, o didelė dalis tėvų leidžia ir skatina tą daryti, rodo „Swedbank” atlikta apklausa. Iš beveik 500 apklausoje dalyvavusiųjų tėvų 75 proc. jų teigė, kad vaikus į darbą išleistų jau nuo 14 metų. Jaunesniems nei 14 metų vaikams vasarą padirbėti leistų 23 proc. apklaustų tėvų.
Vis tik neretai tėvai susiduria su sunkumais, padėdami paaugliui įsidarbinti, o kai kurie jų dėl informacijos trūkumo net nesiima šio „projekto”, nes viskas gali atrodyti pernelyg painu ir sudėtinga. Tačiau atkreipus dėmesį vos į kelis svarbius aspektus, paauglių įsidarbinimas vasarą gali tapti gerokai paprastesnis.
Nuo kada galima dirbti
Remiantis šalies darbo kodeksu, darbinę veiklą vaikai gali pradėti sulaukę 14-os metų. Tiesa, jų darbui taikomos tam tikros sąlygos ir lengvatos. Pavyzdžiui, jaunuoliai gali dirbti tik nesunkius darbus, negali turėti naktinių pamainų ir viršvalandžių, budėti ar dalyvauti komandiruotėse. Jie gali dirbti tik iki 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku.
Labai svarbu atsiminti, kad paauglio darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos visos reikalingos socialinės garantijos, užtikrinama, kad bus laikomasi įstatymų ir paauglio darbas bus vykdomas teisingai, o darbuotojui bus sumokėtas sutartas darbo užmokestis. Tuo atveju, jei darbdavys nevykdo šio susitarimo, atsiranda pagrindas ginti savo pažeistas darbuotojo teises darbo ginčų komisijoje.
Tiesa, dirbti gali pradėti ir jaunesni nei 14 m. vaikai, tačiau už juos visiškai atsakingi tėvai ar globėjai. Tokio amžiaus jaunuoliai turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius ir už tai gauti finansinį atlygį.
Tarkime, kaimynams išvažiavus atostogų ir paprašius 12-mečio nupjauti žolę, pirmiausia tam turi pritarti tėvai, o tada – pats vaikas. Grįžus kaimynams, sutartas mokestis už darbą sumokamas tėvams, kurie kartu su vaiku gali nuspręsti, kaip pinigus panaudoti – taupyti ar išleisti prekėms ar paslaugoms. Kitaip tariant, lėšos uždirbamos vaiko iniciatyva ir priklauso jam, tačiau tėvų tarpininkavimas tokiuose sandoriuose būtinas.
Kokius darbus gali dirbti vaikai
Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie nekenkia jų saugumui, sveikatai ir vystymuisi. Pavyzdžiui, palaistyti kaimynams daržus, pjauti žolę, rinkti daržoves. Vaikai gali veikti ir kultūros, meno, sporto, reklamos srityse. Taip pat ir prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų sektoriuose.
Pagal 2013 m. Vyriausybės patvirtiną nebaigtinį darbų sąrašą, yra apibrėžta, kuriuos darbus jauniems asmenims draudžiama dirbti. Pavyzdžiui, darbą, keliantį elektros pavojų ar susijusį su sprogiosiomis medžiagomis. Nutarimu numatytas nebaigtinis sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, jaunų asmenų darbas taip pat draudžiamas.
Vis tik į veiklos kryptį rekomenduočiau žiūrėti kūrybiškai – vasarą nebūtina praleisti dirbant padavėju ar pardavinėjant poilsiautojams girą. Vaikai taip pat gali išnaudoti savo talentus, gebėjimus ar pomėgius – filmuotis reklamose, vaidinti teatre, kurti interneto dizainus, verti papuošalus. Be to, dalintis žiniomis ir siūlyti korepetitorių, rašymo, programavimo, fotografavimo paslaugas.
Renkantis veiklą, labai svarbus tampa tėvų vaidmuo. Padėkite atžaloms sugalvoti, koks darbas būtų prasmingiausias. Atsispirti galima nuo vaiko talentų ir gebėjimų ir rinktis tuos darbus, kurie galbūt sektųsi lengviau. Taip pat – nuo dominančios srities, kuriai vaikai jaučia natūralią aistrą. O jei jūsų atžaloms svarbu tiesiog pabandyti užsidirbti pinigų, galbūt verta paieškoti potencialiai pelningiausių vasaros darbų.
Kodėl vasarą dirbti naudinga
Tėvams rekomenduojama skatinti jaunuolius išbandyti savo jėgas darbo rinkoje ir suteikti papildomos pagalbos, nes ši patirtis naudinga daugeliu aspektų.
Pirmiausia, darbas padeda susipažinti su pinigais – kaip jie uždirbami, kiek energijos ir pasišventimo reikalauja. Tokia patirtis naudinga, nes pačių uždirbtus pinigus paaugliai dažniausiai vertina gerokai rimčiau, ir tai tampa puikia priemone mokantis planuoti biudžetą, leisti ir taupyti lėšas.
Tėvai gali patarti, kur šias lėšas panaudoti, bet labai svarbu, kad uždirbti pinigai liktų paaugliui ir jis pats turėtų galimybę priimti sprendimą, kaip juos išleisti. Taip jaunuoliai išmoks tinkamai valdyti savo biudžetą ir įgaus tam reikalingų įgūdžių.
Kita vertus, darbas svarbus ne tik dėl uždirbamų pinigų, bet ir galimybės lavinti savo įgūdžius bei asmenines savybes. Dirbdami paaugliai lavina suvokimą apie darbo rinką – kiek atsakomybės, pareigingumo ir susikaupimo reikia darbui. Tuo pačiu jie susipažįsta ir su tarpusavio ryšiais – kaip bendrauti su klientais, bendradarbiais, vadovais. Galiausiai, kaip susitvarkyti su emocijomis, kai pavargstama, dirbti tingisi ar nesiseka.
Darbas taip pat gali tapti puikia proga „pasimatuoti” savo svajonių profesiją – išbandyti darbą mėgstamoje kompanijoje ar su žmogumi, kurio pėdomis norėtųsi sekti ateityje. Jei siekiama patirčių, kartais net nebūtina tikėtis atlygio – jauniems žmonėms puikiai tinka ir savanorystė ar praktika.
Vakarų ekspresas
