Nieko nenustebins faktas, kad Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdžiai vyksta kone kosminiu greičiu. Vietos savivaldos įstatymas nurodo pagrindinę Tarybos veiklos formą – posėdžius. Tačiau Radviliškyje dėl esminių klausimų, panašu, susitariama dar gerokai iki komitetų ar Tarybos posėdžių. Meras Antanas Čepononis gerokai apsiskaičiavo, tad teko nuryti karčių opozicijos pamokų.
Prisiekė nauji Tarybos nariai
Iš VRK atvykusi atstovė priėmė dviejų naujų Tarybos narių priesaiką.
Gabrielius Verdingas, 18 – metis gimnazistas, ir Arvydas Budrikas, Šeduvos PSPC
gydytojas, pakeitė Ernestą Mončauską ir Vaidą Smalinską. Pirmasis buvo
paskirtas Administracijos direktoriaus pavaduotoju, o V.Smalinskas sugrįžo
atgal į Radviliškio ligoninės direktoriaus postą. Po iškilmingos procedūros
jaunasis politikas G.Verdingas, labiau žinomas dėl savo pasiekimų muzikinėje ir
pramoginėje srityse, atviravo: „Tikrai pasistengsiu, nors esu jaunas, daug
tikrai čia nieko neišmanau, daug nieko nežinau, bet kaip žinom, su darbu ateina
patirtis. Tikiuosi daug ko išmokti iš Jūsų.“ A.Budrikas naudojo standartines
frazes: „Aš tikiuosi, kad mes konstruktyviai ir įdomiai bei naudingai dirbsime
rajono gyventojams visus tuos metus, kuriuos mums paskyrė tie patys rajono
gyventojai.“ Įdomi aplinkybė – abu naujai prisiekę Tarybos nariai buvo
pasodinti ne atsilaisvinusiose vietose, o šalia kitų. G.Verdingą kuruos Skaidra
Dišlė, o A.Budriką – Irena Palionienė. Atsitiktinai ar ne, bet jei opozicija
paprašo persėsti į kitas vietas, meras prašymus arba ignoruoja, arba vilkina
keletą mėnesių. Pavyzdžiui, praeitos kadencijos Taryboje Eduardui Martynkinui
tik po trijų mėnesių buvo pakeista vieta.
Daug klausimų – atsakymų nulis
Dar iki Tarybos darbotvarkės nagrinėjimo, merui ir Administracijai buvo
pateikti keli klausimai. Vieša paslaptis, kad Tarybos pozicija yra paversta
kišeniniu A. Čepononio įrankiu. Ypatingai tiksliai tą parodo politikų
nusišalinimai – vienas dirba Savivaldybės įmonėje, antro tėvai darbuojasi
Administracijoje, trečio vaikai susiję per kitas įmones ir panašiai. Kartais
nusišalinimai užima kone pusę laiko nuo vos valandą ar pusantros trunkančių
posėdžių.
Nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pateikė paklausimus administracijai,
kuriai atstovavo vienas E. Mončauskas. Politikas domėjosi, kada Radviliškio
miesto gyventojams bus vėl tiekiamas karštas vanduo, kokiu tikslu iš rajono
biudžeto į konservatorių politikų įsteigtą labdaros fondą pervedami pinigai,
kuriuos vėliau rajono valdžia darbo metu dalina. Tarybos narys taip pat klausė,
kodėl meras, kaip Pastoracinės tarybos pirmininkas, nesirūpina Radviliškio
bažnyčios fasado tvarkymo darbais ir pasiūlė šiems darbams skirti lėšų. Dar
buvo teiraujamasi, ar E. Mončauskas turi VSD leidimą dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija, kodėl nėra atsakoma į Tarybos nario ankstesnius
paklausimus ir kodėl meras vengia susitikti su Tarybos nariu. Taip pat
išaiškėjo galimai skandalinga informacija, kad Administracija ir Savivaldybės
įstaigos bei įmonės išnaudoja savo darbuotojus, nes nei apmoka už darbą
savaitgaliais ar švenčių dienomis, nei kompensuoja laisvomis dienomis. Deja,
meras A. Čepononis „dėjo į krūmus“ ir iš karto visus informavo, kad atsakymų į
pateiktus paklausimus Tarybos posėdžio
metu nebus, tuo labai nustebindamas Tarybos narius, nes klausimas apie karštą
vandenį buvo itin paprastas.
Keistas biudžeto perskirstymas
Sprendimo projektą dėl biudžeto perskirstymo pristatė Finansų skyriaus
vedėja Rita Chlebauskienė. „Darbietė“ Zita Žvikienė domėjosi, kokios konkrečios
priežastys lėmė, kad Taryba nuėmė pinigus nuo dviračių bei pėsčiųjų tako ir
Eibariškių parko. Deja, valdininkė atsakyti negalėjo, o jos gelbėti puolė
rajono vadovas. Jis bandė užglaistyti nemalonią tiesą, kad Arimaičių kaimo
pagrindinės gatvės išasfaltavimas nebebus finansuojamas iš Kelių direkcijos –
tarnybos nuomone, negali būti skiriamos lėšos jau išasfaltuotiems žvyrkeliams.
Z. Žvikienės bendrapartietis Jurgis Baublys smalsavo, kokią kelio atkarpą
galima išasfaltuoti už 150 tūkstančių eurų. Išsisukinėjimo meistras A.Čepononis
tiesiai neatsakė, tik pasitelkęs savo „valstietiškąjį“partnerį Joną
Povilaitį pagarsino, kad 1,3 kilometro gatvė jau yra išasfaltuota. Jis patogiai
nutylėjo, kad projekto pradinė suma buvo 330 tūkstančių eurų. Ar tai papildomai
skiriami pinigai, niekas nebesigilino. Tiesa, kad nebūtų tiek daug neaiškumų
posėdžio metu, nepartinis Gediminas Lipnevičius paprašė, kad komitetuose
Tarybos nariams leistų susipažinti, dėl
kokių priežasčių yra daromi pakeitimai, kas konkrečiai bus finansuojama.
Nemažai kritikos strėlių lėkė į Investicijų ir kaimo reikalų komiteto
pirmininko „valstiečio“Vytauto Krikščiūno pusę, kuris pirmininkaudamas
komiteto posėdyje uždraudė Tarybos nariui domėtis, kas ir už kiek bus perkama,
kur bus leidžiami biudžeto pinigai.
Nervų karas dėl mokesčio už žemę
Antrasis darbotvarkės klausimas buvo dėl žemės mokesčių dydžių. Pasiūlymų
daug, o betvarkės dar daugiau. Posėdžiui pirmininkaujantis A.Čepononis
nebesusitvarkė su pareigomis ir pradėjo klysti, nes nebesilaikė nei įstatymo,
nei Tarybos darbo reglamento nuostatų. Į sveiką protą jį bandė atvesti
„darbietė“Z.Žvikienė. Dvi kadencijas dirbusi Seime, politikė įtikinėjo
merą nelaužyti reglamento. Tarybos narys Gediminas Lipnevičius taip pat turėjo
merui priekaištų dėl posėdžio vedimo tvarkos ir
akcentavo, kad tai ne jo vieno, o visuomeninio rinkimų komiteto „Už
geresnį gyvenimą visiems“ narių grupės
pasiūlymas dėl 1,0 procento dydžio žemės mokesčio. Paskutinę minutę
socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovas Kazimieras Račkauskis pateikė pasiūlymą dėl 1,1 procento dydžio,
kuris labai panašus į G. Lipnevičiaus pateiktą pasiūlymą – 1 proc. dydžio žemės
mokestį. A. Čepononis pasinaudojo tuo ir paskelbė, kad už visus reikės balsuoti
alternatyviai. Kol 11 salėje esančių konservatorių politikų tyliai stebėjo savo
skyriaus pirmininko blaškymąsi ir nesusigaudymą, Z.Žvikienė ne juokais kibo
merui į atlapus jį mokydama laikytis reglamento ir procedūrų: „Mere, aš dėl
procedūrų pasisakyti norėjau. Užduosiu tik vieną klausimą. Jei aš teisingai
suprantu, Tarybai yra pateiktas tik vienas sprendimo projektas, o keletas
siūlymų gali būti arba įtraukti, arba atmesti. Kiekvienas narys turi teisę
balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo.“ Deja, Vyriausybės atstovė Asta Jasiūnienė
nedalyvavo posėdyje, tad opozicija liko pati viena. Itin patyręs A. Čepononis,
nepratęs prie kritikos Tarybos posėdžių metu, pripažino „darbietės“ ir
nepartinio išsakytą kritiką ir mestelėjo frazę, kad jam „galai nebesueina“.
Gražbyliavimo meistras
Skęstančiajam gelbėjimosi ratą metė ne savi, o kiti. Kompetencijos stoką 11
Tarybos narių konservatorių slėpė tylėdami. Nuo neatmenamų laikų
politikuojantis „valstietis“Jonas Povilaitis iš karto suskubo į pagalbą
merui. Savivaldybės įmonėje „Radviliškio vanduo“ dirbantis politikas teigė, kad
jie pritars 1,3 procento žemės mokesčio dydžiui. Dar iki Tarybos posėdžio
„valstiečiai“galvą guldė, kad nebalsuos už tokio dydžio mokesčius,
tačiau konservatorių „Trojos arkliu“išnaudojamas J. Povilaitis pakeitė
„valstiečių“frakcijos ir net skyriaus nuomonę. Tiesa, svarstant
sprendimo projektą, nedalyvavo nusišalinęs V. Krikščiūnas ir į komandiruotę
išvykęs mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas. Tad frakcijos seniūno J.
Povilaičio pasisakymas, kad „valstiečiai“ir ūkininkai esą labai
patenkinti beveik tris kartus didesniu nei Šiaulių rajone žemės mokesčiu,
sulaukė ūkininkų replikų iš salės bei kritikos iš opozicijos. Gediminas
Lipnevičius teigė, kad susitikęs su ūkininkų atstovais suderėjo dėl 1,0
procento dydžio. Jam taip pat pritarė ir socdemų frakcijos seniūnas K.
Račkauskis, įtikinėdamas, jog ūkininkai nežino apie J.Povilaičio susitarimus su
koalicijos partneriais konservatoriais. Tarsi prisimindamas, tarsi pateikdamas
kaip kokią nekvestionuojamą gėrybę, J. Povilaitis prašė mero įtraukti į
darbotvarkę, kad surinktos papildomos lėšos būtų skirtos kaimo kelių gerinimui.
Deja, nelabai kas jo klausėsi.
Pamokos toliau tęsėsi
Posėdžiui pirmininkaujantis meras pradėjo nervintis, kai Z. Žvikienė toliau
jį mokė procedūrų. „Darbietė“teiravosi, kodėl sprendimo projekto dėl
1,3 procento dydžio Tarybos nariai net neturi. A. Čepononis aiškino, kad
pasiūlymą pateikė administracija ir ji esą turinti teisę pakeisti savo nuomonę.
Pasirodo, kad ne Taryba yra aukščiausias valdymo organas rajone, o
administracija. Nors Savivaldos įstatymas nurodo Tarybos viršenybę prieš visas
kitas Savivaldos institucijas. Aiškėja tai, kas ir taip yra laikoma vieša
paslaptimi – administracijai vadovauja ne direktorė Jolanta Margaitienė, o meras
Antanas Čepononis. Nepaisant visų pastangų, opozicija privalėjo stebėti, kaip
nė vieno klausimo neuždavę, net nesugebėję garsiai pasakyti argumentų ar
motyvų, dėl kokių priežasčių reikia didinti žemės mokesčius, 12 konservatorių
ir 2 „valstiečiai“ balsavo už 1,3 procento žemės mokesčio dydį, kuris yra
beveik tris kartus didesnis negu kaimyniniame Šiaulių rajone.
Svarstytos atliekų rinkliavos mokesčio lengvatos
Vienu iš paskutiniųjų klausimų buvo svarstomos atliekų rinkliavos mokesčių
lengvatos. Tarybos narys G. Lipnevičius
siūlė klausimą dėl atliekų rinkliavos mokesčių lengvatų atidėti kitam posėdžiui, o per tą laiką peržiūrėti šio mokesčio įkainius
bei apmokestinimo tvarką. Pirmininkaujantis meras nenorėjo girdėti tokio
siūlymo, neteikė alternatyvaus balsavimo ir davė komandą balsuoti. Prieš šį
mokestį balsavo tik trys tarybos nariai: G. Lipnevičius, V. Aleknienė, K.
Račkauskis. Kitas šio mokesčio svarstymas bus galimas tik po 6 mėnesių, o
gyventojams, ūkininkams, verslininkams ir toliau teks ploninti pinigines.
Kiti projektai nesvarbūs
Jei dėl žemės mokesčio vyko itin aršios diskusijos, vėliau sprendimo projektai nagrinėti kone kosminiu greičiu. Tiksliau, ne nagrinėti, o automatiškai už juos balsuota. Pakeisti ankstesni Tarybos sprendimai, balsuota dėl Peticijų komisijos ir Kontrolės komiteto pirmininko ir pavaduotojo. Peticijų komisijai vadovaus konservatorė Skaidra Dišlė, o jos pavaduotoju bus „valstietis“Kęstutis Dambrauskas. Matyt, valstiečiai daugiau neturi ką deleguoti, tad K. Dambrauskas bus ir Kontrolės komiteto pirmininko socdemo K.Račkauskio pavaduotoju komitete. Taryboje politikai be didesnių svarstymų nutarė parduoti savivaldybei priklausantį turtą bei perduotas turtą iš privačios įmonės Savivaldybės įmonei ir išspręsti kiti klausimai. Gediminas Lipnevičius posėdžio pabaigoje domėjosi, kodėl už ES lėšas įgyvendintas vandentvarkos projektas Grinkiškio miestelyje buvo vykdomas privačios įmonės veiklos teritorijoje. Atrodo, klausimas paprastas, bet atsakyti aiškiai ir tiksliai, kaip įprasta, valdantieji nesugebėjo.
Bus daugiau.
Marius Aleksiūnas
