„Kavinėje tualeto sienos juodos, popieriniams rankšluosčiams laikiklis juodas, muilui indelis juodas, rankų pūteklis juodas… Ačiū Dievui, balta kriauklė ir tupykla“, – apie interjerus, nedraugiškus regos negalią turintiems asmenims, pasakojo silpnaregis Vytautas Gendvilas. Naudojimasis tualetais žmonėms su negalia kelia ir kitų iššūkių.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas teigia, kad žmonės su negalia vis dar susiduria su problema, kad jiems sudėtinga patekti į viešuosius tualetus arba jie yra nepakankamai pritaikyti jų poreikiams.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Fizinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas konstatuoja, kad tualetai turėtų būti bendros informacinės ir patogios neįgaliesiems infrastruktūros dalimi. Jų pritaikymo standartai gana detaliai apibrėžia visus būtinus funkcionalumus, tik svarbu to paisyti.
Užrakintas
Pasak I.Mačiuko, situacija su tualetais nėra tokia jau bloga, bet esama vietų, kur prieinamumas galėtų būti geresnis.
„Prekybos centruose tualetai dažniausiai patogūs ir problemų norint jais pasinaudoti nekyla. Tas tikrai džiugina. Tačiau prieš kurį laiką pats kėliau problemą dėl Vilniaus autobusų stoties tualeto, kuriuo norint pasinaudoti tenka kviestis personalą. Taigi, jei prispyrė rimtas reikalas, gali nebūti labai smagu, nes dar teks grįžti prie informacijos ar kasų prašyti, kad būtum įleistas“, – pasakojo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas.
„Kai pakėlėme šį klausimą, paaiškėjo, kad yra tam priežastis. Kadangi kalbame apie stoties regioną, tai nerakinamame tualete darbuotojai atranda švirkštų, mat jais naudojasi nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi asmenys, priteršia. Tualetų rakinimas pasitelkiamas kaip būdas nuo to apsisaugoti ir išlaikyti juos švarius, – girdėtą paaiškinimą prisiminė pašnekovas. – Iš vienos pusės tai lyg ir pateisinama, bet iš kitos, jei žmogus eina į tualetą, vadinasi, jau reikia. O jei dar ieškoti, kas atidarys… Kad tik paskui nebūtų pavėluotai…“
Tenka paieškoti
O kartais tualetą tiesiog sudėtinga rasti. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Fizinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas teigia, jog akliesiems patekimas į tualetą statinyje turėtų būti logiškai pateiktas. „Be abejo, patogiau, kad jis būtų tokioje vietoje, kur nereikėtų daryti daugybės posūkių, įveikti daug kampų. Tačiau kad prie kiekvienos vietos takais privestų – nelabai įsivaizduoju…“ – abejojo V.Gendvilas.
Tačiau I.Mačiukas pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigose tualetą rasti nelengva net ir tiems, kurie rega nesiskundžia. „Ten gan dideli plotai ir kyla sunkumų, kol išsiaiškini, kur tualetas apskritai yra. Ligoniai, kurie gydomi stacionare, žino. Tačiau lankytojui ar atėjusiam į konsultaciją pacientui tenka gerokai paieškoti“, – pabrėžė jis.
Be to, kartais norint pasiekti tualetą tenka įveikti laiptus. „Ir jei įstaigoje nėra keltuvo, žmogui su negalia tikrai problematiška“, – pastebėjo pašnekovas.
Trūksta ranktūrių
I.Mačiukas taip pat konstatuoja, kad tualetai ne visose sveikatos priežiūros įstaigose patogūs. „Pavyzdžiui, dar ne visur yra ranktūriai, į kuriuos galima įsikibti, kad būtų patogiau atsisėsti ar atsistoti. O tie pritaisyti prie sienos ranktūriai, kuriuos dažnai matote specialiuose tualetuose, žmonėms tikrai yra didelė pagalba“, – pabrėžė draugijos pirmininkas.
Jis teigia, kad ši priemonė reikalinga ne tik judėjimo negalią turintiems asmenims, bet ir sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ar kitomis ligomis. „Jei žmogus turi fizinę negalią, jo tiesiog silpnesnis organizmas. Nesvarbu, kad kojos laiko ar asmuo gali savarankiškai judėti, vaikščioti – jam vis tiek dažnai reikia pasilaikyti, kad nenugriūtų susvaigus galvai, kilus silpnumui ar dėl kitų priežasčių“, – aiškino I.Mačiukas.
V.Gendvilas pažymi, kad privalumas būtų ir universalūs tualetai, kadangi neįgaliesiems neretai tenka pasinaudoti kitos lyties lydinčio asmens pagalba. „Tai pastebime iš praktikos. Jei nematanti moteris, ateina į spektaklį su vyru, kyla sunkumų, kai jis nori palydėti ją į moterų tualetą. Ta pati problema būna ir lydint vaikus – tėtei dukrą ar mamai berniuką“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Mažos erdvės
Dar viena bėda, kuri taip pat būdinga gydymo įstaigų tualetams, kad juose tiesiog per maža erdvės. „Nedidelėse šeimos klinikose, kaimiškų gyvenviečių sveikatos centruose beveik visur yra mažesni tualetai ir jei žmogus juda su vežimėliu, įvažiuoti, persėsti ten sunku. Jei ir yra specializuotos, nuo sienų atsilenkiančios rankenos, vis vien reikia didesnės erdvės apsitarnauti“, – teigė I. Mačiukas.
„Seniau teko bendrauti su gydymo įstaigų vadovais ta tema. Jie konstatavo, kad kai atsiras pinigų rekonstrukcijai, bus patobulinti ir tualetai“, – prisiminė I. Mačiukas ir pridūrė, kad pinigų trūkumas – turbūt viena pagrindinių problemų, kodėl vis dar neturime pakankamo komforto.
V.Gendvilas teigia, kad akliesiems mažas tualetas kaip tik privalumas. „Kai tualetas keturių kvadratų, koja pamosikavai – radai kur tupykla, rankom pasimosikavai – gali kriauklę rasti. Moterims kaip ir vienodai viskas, vyrams yra ir pisuarai, tai irgi tenka susigaudyti, kas yra kur. Didžiausi sunkumai kyla didžiuliuose viešųjų patalpų tualetuose – teatruose, koncertinėse salėse, arenose, oro uostuose, didelėse geležinkelio stotyse“, – vardijo V.Gendvilas ir pridūrė, kad dažnai orientuotis tenka pagal garsus, durų barškėjimą, vandens šniokštimą.
Modernių interjerų spąstai
Neretai užsukę į kavinę, barą ar kitą laisvalaikio erdvę matome tamsius, rafinuotumo įspūdį kuriančius interjerus, jie pamėgti tiek dėl dizaino, tiek dėl maskavimo galimybių. Visgi V.Gendvilas atkreipia dėmesį ir į dabar madingo tamsaus interjero trūkumus. „Aš esu silpnaregis, man svarbu geras apšvietimas, tinkamas ženklinimas ir kontrastai. Sakykime, kavinėje nedidelis tualetas, bet jo sienos juodos, popieriniams rankšluosčiams laikiklis juodas, muilui indelis juodas, rankų pūteklis juodas, ačiū Dievui, balta kriauklė ir tupykla“, – pasakojo pašnekovas. – Kai visos sienos juodos, o sienoje dar ir veidrodžiai sudėti… jei įleki, kai dantys apsemti, kol susigaudysi gali būti ir vėlu.“
Nėra malonu ir apšnerkšti tualetai. Regintiesiems higieną kontroliuoti yra lengviau. „Nečiupinėju švaru-nešvaru, stengiuosi, kiek išeina, tą vietą popieriumi nubraukti. Jei kas riebų kvitą palikęs, suprasi bevalydamas. Tai nemalonu, aišku“, – konstatuoja pašnekovas.
Rakinimo priežastys – nepateisinamos
Nusiskundimų dėl sunkumų patenkant į tualetus yra gavusi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Vienas jų – Šiaulių prekybos centre „Saulės miestas“. Čia klientė su negalia, net kelis kartus bandžiusi pasinaudoti tualetu į jį nepateko. Prekybos centro atstovai aiškino, kad rakinant tualetus saugoma nuo vandalizmo, o taip pat siekiama įvertinti, ar tualetu pasinaudoti ketina tikrai žmogus su negalia. Panašūs skundai ir pasiaiškinimai pateikti ir dėl Vilniaus prekybos centro „Outlet Park“, Vilniaus autobusų stoties tualeto.
Tačiau tarnyba tokių pasiaiškinimų – nei dėl higienos, nei tikslinės auditorijos – nepripažįsta. Ji pabrėžia, kad ne visos negalios yra matomos plika akimi. O problemas dėl švaros ir saugumo reikia spręsti kitais būdais.
SIMA KAZARIAN
Projektas „Nepasiduodantys negaliai“
