Pasak Onos Švedienės, jos gyvenimo vingis buvo nulemtas tik jai gimus. Gražų, mylimą Dzūkijos kraštą turėjo palikti sulaukus jau brandaus amžiaus. Įvykus gyvenimo pokyčiams, teko ieškoti sodybos Aukštaitijos viduryje. Surado gražiausią sodybą Baisogalos seniūnijoje, Januškonių kaime.
Sodyba buvo apleista, tad naujakuriams darbo, proto ir širdies tvarkant ją reikėjo daug. Palengva, pasitariant su vyru Andriumi, darbai vyko sparčiai. Po poros metų darbai buvo baigti, atsirado laiko pagalvoti, kad gyvenimas yra ne kančia, ne pramoga, o labai sunkus ir atsakingas darbas, kurį gerai turime atlikti iki galo. Todėl turime mokytis, tobulėti, draugauti vieni su kitais. Neišvengiamai ateina laikas, kai lemtingi metai parodo, ko vertas žmogus, žmogaus gyvenimas, kai žmogus pasijunta nereikšmingas nei žemėj, nei dangui. Kyla klausimas, kam atiduoti save, kad neliktum išmestas už borto? Todėl dauguma pagyvenusiųjų žmonių noriai jungiasi į įvairias organizacijas, bendruomenes.
Onutė – viena iš „Radviliškio krašto bendruomenės“ padalinių vadovių
Kai žmogus aktyvus, jis negali ramiai sėdėti, turi veikti, degti, nenurimti. Radviliškio rajone įsikūrus „Radviliškio krašto bendruomenei“, 2016 m. birželio mėnesį Onutė su gausiu būriu bendraminčių įstojo į ją ir aktyvi moteris buvo išrinkta Baisogalos bei Skėmių padalinių vadove.
„Džiaugiuosi išgirdusi jūsų, mielieji senjorai, vargus ir džiaugsmus ir suprantu, kad dirbti ir gyventi turiu dėl jūsų ir jums, nes čia yra mano namai, mano draugai, o po mano kojom – šventa mūsų žemė. Kaip norisi kitiems išdalinti visus džiaugsmus, o blogį atiduoti godžiam turtuoliui, kuris kartais iš mūsų gyvenimo atima viltį ir tikėjimą gyventi geriau,- sakė naujoji vadovė.
Aktyviai dalyvaudama „Radviliškio krašto bendruomenės“ veikloje, Onutė Švedienė rūpinasi kaimo žmonių kasdienybe ir šventėmis. Kovojo už gerbiamos bei kompetentingos gydytojos palikimą Baisogalos ambulatorijoje, dalyvauja bendruomenės rengiamuose susirinkimuose bei susitikimuose su politikais. Susitikimuose su Seimo nariais nevengia jiems užduoti „nepatogių“, bet kaimo žmonėms taip aktualių klausimų: kada bus sumažintas Seimo narių skaičius? Kodėl nedidinamos pensijos? Kodėl kaimiečiai paliekami be medicinos punktų ir policijos nuovadų?
Onutė kartu su bendruomene lankėsi LR Seime,su savo padalinio nariais giedojo „Tautišką giesmę“ ant Raginėnų piliakalnio.
Aktyviai dirbant, moteriai pablogėjo sveikata ir dalies pareigų teko atsisakyti. Šiuo metu Onutė – bendruomenės padalinio Baisogaloje vadovė. Baisogalos skyrius nuolat pasipildo naujais nariais, tad ir darbo vadovei tikrai nemažai. Puikus buvo paskutinis renginys – metų veiklos aptarimas bei vakaronė Skėmiuose. Čia Onutės rūpesčiu visiems buvo jauku ir linksma: bendraminčiai aptarė nuveiktus darbus bei planavo naujus, vakaronėje skambėjo dainos, sukosi šokėjai.
„Džiugu, kad yra tokių aktyvių žmonių kaip Ona Švedienė. Su ja visada galima konstruktyviai pasitarti apie tolimesnę bendruomenės veiklą, spręsti iškilusias problemas“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Aktyvus žmogus reikalingas visur
Kaip žinia, aktyvus bei iniciatyvus žmogus reikalingas visur. Baisogaloje įregistravus Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos padalinį „Sidabro gija“, O. Švedienė tapo jo vadove. Bėgant laikui sparčiai didėjo LPŽA „Sidabro gija“ padalinio gretos, žmonės iš daugelio aplinkinių kaimų prašėsi būti priimti. Netrukus jų sąraše buvo jau 100: jau daugelis kaimo gyventojų senokai nebuvo niekur išvažiavę, nematę nei jūros, nei didelių miestų, todėl Ona Švedienė greitai įgavo visokeriopą savo asociacijos žmonių pasitikėjimą. Ji tapo jų užtarėja, gynėja ir guodėja. Ona Švedienė sugeba surengti didelius renginius, į kuriuos sukviečia PŽA delegacijas iš įvairių Lietuvos kampelių. Kaimynai pastebėjo, kad Ona yra ne tik draugiška, bet drąsi ir teisinga, nepakenčianti melo, todėl greitai ji buvo išrinkta LPŽA prezidiumo nare.
Reikia džiaugtis kiekviena diena
Nežiūrint aktyvios visuomeninės veiklos, namuose laukia ūkis. Ona Švedienė yra smulki ūkininkė, auginanti avis, kiaules, paukščius, braškes, avietes, įvairias daržoves. Ūkyje užaugintomis gėrybėmis maitinasi ir jos vaikų šeimos. O kiek darbo reikalauja gėlynai? Viskam reikia ne tik laiko, bet ir sveikatos. O kur jos nusipirkti? Ona Švedienė dažnai sako, kad mes, pagyvenę žmonės, neturėtume būti įžeidinėjami, nužvelgiami paniekinančiu žvilgsniu. Išmintingi jauni žmonės neniekins senatvės, bet palenks savo ausį, kad išklausytų gyvenimo išminties, teisingų žmonių žodžius. Senatvės sulaukusieji elgiasi išmintingai- nepasiduoda nusivylimui, kartėliui ir nepasitenkinimui. Deja, ne visada gyvenime būna taip, kaip mes norėtume. Bet kiekvienas žmogus turi teisę laukti ir tikėtis, kad į jo namus užsuks džiaugsmas. Reikia tik kantrybės ir neprarasti vilties. Būna ir didelio nuovargio minučių, kai Ona Švedienė, atrodo, nieko nebenori daryti, atrodo, jėgos tuoj apleis, o rūpesčių galybė niekada ir nesibaigia.
Ona supranta, kad dabar reikia kiekvieną dieną gyventi su džiaugsmu, džiaugtis būtent šia diena. Džiaugtis tuo, kad esi gyvas, kad gali valgyti, gerti, matyti savo atlikto darbo vaisius. Gali matyti ir džiaugtis tekančia saule, žydinčiomis gėlėmis, skraidančiais paukščiais, krykštaujančiais mažyliais, kaip dienai baigiantis tyliai,žemai leidžiasi saulė. Ir visu tuo gali kasdien džiaugtis nemokamai, tik nedejuok, nebambėk, nevaitok,sugebėkite gyvenime atrasti ir gėrio, ir grožio. Savo draugams, bičiuliams Onutė nuolat kartoja, „kad mes, pagyvenusieji, nesinešiokime prabėgusių metų naštos. Susėję draugėn pasistenkime, kad mūsų metų branda leistų mums pamiršti gyvenimo kelyje tykojusias kančias, audras, šiandieninis gyvenimas mums teiktų džiaugsmą, gėrį ir laimę,kad balto angelo palaima ateitų į mūsų širdis. Visi savo lūpose auginkime gerą žodį, rankose brandinkime gražius darbus, širdyse sodinkime šviesią mintį ir džiaukimės tuo, ką dar turime. Stenkimės atrasti šiltų žodžių draugui, mylėkime vieni kitus, pasistenkime, kad dar galėtume pabūti šiame pasaulyje visi kartu.
Dėkavonė Onutei Švedienei
… dar tiek daug sieloj liko vietos …
Dar tiek daug pamatyt norėtųs …
Žiūrėk, Onutė kviečia jau keliauti,
– Užteks, mieloji, tau namie atostogauti !!!
Juk reikia mums judėti, nesustoti,
Už savo teises mokėti pakovoti !!!
Ir nesvarbu, kad krypsta vakarop jau saulė…
Kas žino, kiek viešėsime pasauly?
„Mylėkime savas dienas aistringai,
Dalinkime širdies gerumą rūpestingai,
Sakykime draugams tik nuoširdžius žodžius“,-
Gražių tiesų Onutė moko mus !!!
Jaunystėje jų pasakyti gal nespėjom,
Juk daug ko nesupratom, nemokėjom…
Dabar, įkopę į metus brandžius,
Sakysime vieni kitiems gražius žodžius!!!
Onute, dėkojame už mums suorganizuotas išvykas, šiltą bendravimą, nes mes su tavimi pajutome gyvenimo pilnatvę. Tu skleidei visapusišką optimizmą ir gyvenimo džiaugsmą. AČIŪ, kad esi, kad mes tau rūpim.
Stiprių gyvenimo sparnų ir šiais metais tau linki Palonų Sidabro gijos nariai.
***
Mums, pagyvenusiems, ramu ir gera, kai turime tokią talentingą, principingą pirmininką Onutę. Mes žinome, kad ji bet kada už mus pakovos, pastovės, kada reikia, pasakys gerą žodį, užjaus bėdoje, kartu pasidžiaugs sėkme.
Veronika Kalinaitienė
Bendruomenės pirmininko G. Lipnevičiaus komentaras
„Džiaugiuosi visais aktyviais bei bendruomeniškais „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariais, o ypač- aktyviais vadovais. Viena tokių vadovių – Onutė Švedienė. Ji nuolat pilna idėjų bei sumanymų, aktyvi visų bendruomenės renginių dalyvė – kiek pamenu, tikrai beveik visuose susirinkimuose bei renginiuose dalyvauja Onutė. Onutė Švedienė aktyviai kovoja už orų senjorų gyvenimą, už jų turiningą laisvalaikį – juk žmogui svarbu jaustis reikalingu, gerbiamu. Galiu pasakyti, kad jeigu bendruomenėje būtų daugiau tokių kovotojų, nuveiktume dar daugiau prasmingų darbų“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius.
Rimantė RADAVIČIENĖ
