Siekdama patenkinti didėjantį ūkininkų ir kitų asmenų poreikį naudotis valstybine žeme, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per 2021 metus planuoja suprojektuoti apie 15 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų, kurių didžioji dalis numatoma skirta nuomai, kita dalis gali būti projektuojama pirkimui, t. y. gali būti projektuojami tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai ar žemė, reikalinga žemės ūkio paskirties pastatams eksploatuoti.
Didžioji dalis šių valstybinės žemės plotų buvo suteikti asmenims laikinai naudotis. „Nacionalinė žemė tarnyba siekia, kad naudojimosi valstybine žeme santykiai būtų aiškiai apibrėžti, todėl vienas iš svarbių šių metų NŽT uždavinių yra laisvos žemės fonde suprojektuoti valstybinės žemės plotus sklypais. Juos nuomodamiesi ūkininkai jausis saugesni, galės planuoti ilgalaikes veiklas, nesibaimindami, nes laikini naudotojai netenka teisės naudotis žeme, jei nedalyvauja žemės reformos projekte ir nepageidauja nuomotis žemės.
Suprojektuotus žemės sklypus ir nuomos teisę į juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre sumažės ir ginčų tarp ūkininkų dėl galimybės naudotis valstybine žeme ar dėl jų naudojamų plotų ribų“, – teigia direktorius Laimonas Čiakas.
NŽT atkreipia dėmesį, kad asmenims, kurie laikinai naudojasi valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (valstybinės žemės naudotojui), suteikiama pirmenybė nuomotis suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, tačiau svarbu, kad jie būtų pateikę prašymus NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą. Ūkininkai raginami nepraleisti galimybės ir aktyviai teikti prašymus dėl valstybinės žemės nuomos, taip pat raginami dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procese, kur sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės sklypų nuomai projektavimo, t. y. aptariamos projektuojamų žemės sklypų ribos ir tolesnė dokumentų rengimo eiga. Valstybinės žemės naudotojui laiku nepareiškus noro nuomotis naudojamą valstybinės žemės plotą, kyla grėsmė prarasti naudojimosi teisę, nes šis plotas gali būti išnuomotas kitam prašymą nuomoti valstybinę žemę pateikusiam asmeniui.
„Pagrindinis valstybinės žemės laikino naudojimo ir nuomos skirtumas yra tas, kad nuomininkas įgyja garantiją jam suteiktu žemės sklypu naudotis visą nuomos sutartyje numatytą terminą, kuris gali siekti iki 25 metų. O valstybinės žemės naudotojui nesuteikiama garantijų valstybine žeme naudotis ir ateityje, t. y. valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti suteikiamas tik vieneriems metams ir gali bet kada nutrūkti“, – paaiškina direktorius Laimonas Čiakas.
Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus turi: ūkininkai; asmenys, turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti; juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pažymėtina, kad žemės ūkio paskirties sklypų, skirtų nuomai, projektavimas žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir žemės sklypų ženklinimas vykdomas suinteresuotų šiuos sklypus išsinuomoti asmenų lėšomis.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
NŽT ragina ūkininkus stebėti informaciją vietos spaudoje ir laiku reaguoti į NŽT siunčiamus kvietimus dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo susirinkimuose.
