Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino Bendruosius ugdymo planus, kuriais mokyklos vadovausis per dvejus ateinančius mokslo metus. Juose numatoma daugiau mokymosi pagalbos mokiniams ir lankstesnės ugdymo sąlygos.
Atnaujintos mokymo programos
Nuo rugsėjo 1 d. mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasėse. 2, 4, 6, 8 ir 10 klasėse dar bus užbaigiamos dabartinės programos. Kad nenukentėtų mokinių žinios ir nuoseklumas, tam tikrų klasių mokiniai, tik metus mokęsi pagal programą, turės tęsti ir užbaigti mokymąsi pagal tą pačią programą. O dar kitais mokslo metais visos klasės bus ugdomos pagal naujas programas.
Dėl to šiemet mokykloms Bendruosiuose ugdymo planuose yra aprašoma, kaip įgyvendinti dabartines ir atnaujintas Bendrojo ugdymo programas. Remdamosi šiais planais, mokyklos pasirengs savo ugdymo planus.
Klasėse, kurios dirbs pagal atnaujintas programas, bus siūloma ir naujų dalykų. Pavyzdžiui, III gimnazijų klasių mokiniai galės rinktis mokytis astronomijos, inžinerinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, geografinių informacinių technologijų (GIS). Per pastarojo dalyko pamokas mokiniai mokysis praktiškai naudoti GIS technologijas, kurs skaitmeninius žemėlapius, atliks GIS analizę ir pan.
Taip pat numatyta, kad Šaulių sąjunga maždaug pusėje bendrojo ugdymo mokyklų devintokams organizuos tris privalomas praktinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo dienas per metus, nuo 2024 m. rudens siekiama, kad kiekvienas devintokas turėtų galimybę dalyvauti šiuose mokymuose.
Pradinėse klasėse pasaulio pažinimo dalykas išskiriamas į du dalykus: visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų, per gamtos mokslų pamoką bus skiriamas didelis dėmesys tiriamajai veiklai. Pamokų skaičius dėl to nesikeičia: pasaulio pažinimui buvo skirtos 2 valandos, išskaidžius tiems dviem dalykams skiriama po valandą.
Nuo kitų mokslo metų trečiokai turės daugiau matematikos pamokų. Jiems pridedama viena šio dalyko pamoka. Dabar visi 2–4 klasių mokiniai turės po 5 matematikos pamokas per savaitę.
Taip pat daugėja valandų – iki 6 val. per savaitę – skaičius išplėstinio tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek matematikos mokomojo dalyko III gimnazijos klasės mokiniams. Daugėja informatikai skirtų valandų. Šio dalyko viduriniame ugdyme bus mokoma tiek pat, kiek ir kitų dalykų – chemijos ar fizikos.
Pasikeisti užsienio kalbą bus lengviau
Palengvinamos sąlygos mokiniui pasikeisti antrąją užsienio kalbą, ją paprastai mokiniai pradeda mokytis nuo 6 klasės. Perėję į kitą mokyklą mokiniai galės rinktis mokytis naują užsienio kalbą, ne tokią, kokią buvo pasirinkę prieš tai. Tam bus skiriama papildomų pamokų. Tautinių mažumų mokyklose besimokantiems vaikams antroji užsienio kalba nebus privaloma, kaip ir dabar.
Mokiniai kaip antrąją užsienio kalbą galės pasirinkti ne tik vokiečių, prancūzų, anglų, rusų, bet taip pat ir lenkų, ispanų, ukrainiečių kalbas, jeigu pastarąsias kalbas galės pasiūlyti mokykla.
Mokykla pagal galimybes sudarys sąlygas mokytis gimtosios kalbos vaikams, atvykusiems iš užsienio, jeigu jie pageidaus, kad jų gimtoji kalba būtų įskaitoma kaip antroji užsienio kalba. Tai aktualu, pvz., ukrainiečiams.
Papildomos konsultacijos mokiniams
Naujuose planuose numatyta daugiau papildomų konsultacijų mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Nauja tai, kad mokiniui, dalyvavusiam Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio, bus teikiama tikslinga mokymosi pagalba – 20 pamokos trukmės konsultacijų. Už šias papildomas konsultacijas bus apmokama iš valstybės biudžeto, tam yra skirtos papildomos lėšos.
Planuose nustatyta, kad mokykla taip pat turi užtikrinti ne tik trumpalaikę, bet ir sisteminę ilgalaikę pagalbą mokiniui.
Bus įskaitoma daugiau neformaliojo švietimo veiklų
Atsiranda daugiau galimybių įskaityti neformaliąją mokinio veiklą. Mokinys gali pageidauti, kad būtų atleistas nuo bet kurio dalyko dalies ar visų pamokų, jeigu jo lankomos neformaliojo vaikų švietimo programos turinys artimas ar tapatus mokykloje mokomam dalyko turiniui. Tokiu būdu bus sumažinamas mokinio krūvis, nes panašaus arba to paties dalyko jis mokosi, pvz., lankydamas muzikos mokyklą ir dalyvaudamas formaliojo švietimo pamokose. Ar neformaliojo ugdymo turinys atitinka, nustato to dalyko mokytojas, jis ir teikia siūlymą mokyklos direktoriui. Mokykla priima sprendimą, kaip mokinys atsiskaitys už šį dalyką. Visgi nerekomenduojama atleisti nuo pamokų to dalyko, iš kurio mokinys ketina laikyti egzaminus.
Mokiniai, nors ir išlaikę užsienio kalbos tarptautinį egzaminą, nuo šio dalyko mokymosi mokykloje nebus atleidžiami. Jeigu mokinys pageidaus, jis galės mokytis savarankiškai, o mokytojas paskirs vertinimo būdus ir dažnumą.
Išskirtinis dėmesys – dešimtokams
Kaip ir iki šiol, 2024 m. vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktą brandos egzaminą. Norint stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikės būti išlaikius ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks 2 valstybinių brandos egzaminų, matematikos egzaminas jiems neprivalomas.
Jau dabar dešimtokai renkasi dalykus, kurių mokysis ateinančius dvejus metus. Kad būtų lengviau apsispręsti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi ir vasario pabaigoje mokykloms išplatinusi dešimtokams skirtą atmintinę
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija
