Vasario 4 d. „Radviliškio krašto bendruomenėje“ Gedimino Lipnevičiaus kvietimu tradicinėje bendruomenės „Kavos popietėje“ jau antrą kartą lankėsi notarė Aldona Stričkienė. Bendruomenės nariai labiausiai domėjosi testamentų parašymo, turto dovanojimo klausimais, į kuriuos notarė išsamiai bei dalykiškai atsakė.
„Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolei yra pavesta 2019-2020 m. atlikti auditą ir įvertinti valstybės antstoliams ir notarams pavestų funkcijų vykdymą. Tikimasi, kad Valstybės kontrolė pateiks rekomendacijas, kurios padėtų pagerinti notarų ir antstolių veiklos kokybę, rezultatyvumą ir nustatyti teisingą atlygį už notarinius veiksmus ir antstolių atliktą darbą. Apie Valstybės kontrolės išvadas bus paskelbta žiniasklaidoje. Permainos notarų veikloje vyksta nuolat, vienos notarų funkcijos gali būti perduotos atlikti kitoms įstaigoms ar asmenims, kitų įstaigų atliekamos funkcijos gali būti pavestos notarams Šiuo metu Estijoje poras tam tikrais atvejais jau gali sutuokti ir išskirti notaras, gal tokia tvarka atsiras ir Lietuvoje“,- sakė notarė A. Stričkienė.
Aktualus klausimas – turto paveldėjimas.
Bendruomenės nariams nemažai klausimų iškilo dėl turto paveldėjimo.
Buvo teirautasi, ar tvarkyti paveldėjimo reikalus būtina vykti tvarkyti į kitą miestą, jeigu velionis, pavyzdžiui, gyveno Klaipėdoje, ar negalima reikalų susitvarkyti pas įpėdinio gyvenamosios vietos notarą.
„ Teritorijos paveldėjimo atvejams yra paskirstytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, tačiau jeigu klientas nori dokumentus tvarkytis pas konkretų notarą, jis turi pateikti pagrįstą prašymą Notarų rūmams. Notarų rūmams prašymą patenkinus, klientas paveldėjimo reikalus gali tvarkytis pas pasirinktą notarą “,- atsakė notarė.
Kas paveldi asmeninį turtą?
Aktualus klausimas buvo velionio asmeninio turto paveldėjimas. Pasak notarės A. Stričkienės, jeigu sutuoktinis prieš santuoką turėjo turto, įsigyto asmeninės nuosavybės teise, tai po jo mirties jo sutuoktinė turi teisę paveldėti 1/4 dalį palikimo, o vaikai – 3/4 palikimo dalis. Jeigu palikėjas miršta bevaikis, bet yra gyvi mirusiojo tėvai, tokiu atveju palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui priklauso pusė palikimo. Jeigu turtas yra įgytas santuokos metu, į ½ dalį tokio turto notaras išduos pergyvenusiam sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimą, į kitą ½ dalį palikimo bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas palikimą priėmusiems mirusiojo įpėdiniams.
„Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato įpėdinių pagal įstatymą eiles: pirmos eilės įpėdiniai yra vaikai, antros – tėvai, vaikaičiai, trečios – seneliai ir provaikaičiai, ketvirtos – broliai bei seserys, proseneliai ir prosenelės, penktos – sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, šeštos – pusbroliai bei pusseserės. Palikėją pergyvenę sutuoktiniai, kaip jau minėta, paveldi su pirmos arba antros eilės įpėdiniais Jeigu miręs žmogus neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal įstatymą, jo turtas paveldėjimo teise pareina valstybei.“
Bendruomenės nariams iškilo klausimas, ar sutuoktinės vaikai neturi teisės į jos mirusiojo vyro turto. Atsakymas – jeigu jie yra ne bendri abiejų sutuoktinių vaikai, o tik sutuoktinės, tai pagal įstatymą jie neturi teisės paveldėti savo motinos sutuoktinio turto. Kad kuo mažiau kiltų nesusipratimų dėl turto paveldėjimo, kad būtų apsaugoti įpėdinių interesai, notarė pasiūlė tokias atvejais sudaryti testamentus.
Ar galima keisti testamentą?
Popietės dalyviai domėjosi, ar galima pakeisti jau sudarytą ir notaro patvirtintą testamentą. Pasak notarės, testamentas nėra dokumentas, kuris įpareigoja, jį galima keisti tiek kartų, kiek pageidauja jį sudaręs žmogus.
Norint sudaryti testamentą, notarui reikėtų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat įpėdinių, kuriuos norima nurodyti testamente, duomenis, taip pat duomenis apie konkretų turtą, kurį norima palikti konkretiems įpėdiniams.
Ar galima atsiimti dovanotą turtą?
G.Lipnevičius domėjosi, ar galima atsiimti dovanotą turtą. „Sudarius tiek kilnojamųjų tiek nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, padovanoti daiktai nuosavybės teise pereina apdovanotajam, dovanotojas nuosavybės teisių į padovanotus daiktus netenka, todėl dovanojimo sutartį galima naikinti tik dovanotojo ir apdovanotojo susitarimu, o jeigu vieša iš šalių nesutinka naikinti dovanojimo sutarties, ji gali būti panaikinta tik teismo sprendimu“,- atsakė viešnia.
Išlaikymas iki gyvos galvos
Aktualus klausimas buvo dėl žmogaus išlaikymo iki gyvos galvos. Pasak notarės A.Stričkienės, tokiu atveju pasirašoma sutartis su įsipareigojimais, pagal šią sutartį už perleistą turtą turto įgijėjas įsipareigoja teikti turto perleidėjui tam tikras sutartas paslaugas ar jas apmokėti.
Turtas gali būti perleidžiamas, kartu nustatant uzufruktą, t.y., suteikiant turto perleidėjui ar kitam asmeniui teisę tam tikrą laiką ar iki gyvos galvos naudotis perleistu turtu.
Ar turtą gali paveldėti sugyventiniai?
„Šiuo metu daugelis žmonių gyvena nesusituokę, ar mirusiojo asmens turtą gali paveldėti sugyventinis ar sugyventinė?- teiravosi G.Lipnevičius.
Pasak notarės A.Stričkienės, sugyventiniai turto paveldėti negali. „Notarinėje praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai sugyventiniai kartu pragyvena dvidešimt ar daugiau metų, įsigyja turto, bet po vieno iš jų mirties įpėdinių yra iškraustomi iš būsto, kuris buvo įgytas mirusiojo sugyventinio vardu. Tokiais atvejais belieka bylinėtis teismuose. Bendrai gyvenantys, bet santuokos neįregistravę asmenys, tol, kol nėra priimtas įstatymas dėl partnerystės, turėtų pasirūpinti savo turtu kitais būdais. Tokie asmenys gali pirkti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, sudaryti testamentus. Pasirūpinkite savo turtu bei savimi – niekas kitas tuo nepasirūpins“,- patarė notarė A. Stričkienė.
Atsakius į visus klausimus, viešnią bendruomenės nariai palydėjo plojimais, jai buvo įteikta savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Aptarta bendruomenės šventė, pasveikinta jubiliatė
Išlydėjus viešnią, bendruomenės nariai aptarė vasario 9 dieną Kultūros rūmuose vyksiančią šventę – „Radviliškio krašto bendruomenės“ trejų metų gimtadienį.
Pasak G. Lipnevičiaus, šventėje apsilankys garbūs svečiai: filosofas, olimpinis čempionas, rašytojas Arvydas Juozaitis, į šventę ytaip pat planuojaatvykti dvasininkai: Radviliškio parapijos dekanas, klebonas T.Rudys, Šeduvos parapijos klebonas V. Kazaitis, Polekėlės klebonas F.Baliūnas, Radviliškio parapijos kunigas E.Zeidotas.
Šventės dalyvius bei svečius linksmins dainininkai A.Vilčinskas, Radžis, bendruomenė bei rajono meno saviveiklos kolektyvai.
„Kavos popietės“ metu buvo pasveikinti gimtadienius bei jubiliejus šventę bendruomenės nariai. Su garbingu jubiliejumi Zitą Smirnovą visos bendruomenės vardu pasveikino G.Lipnevičius, įteikdamas gėlių bei linkėdamas žydėti ir išlikti linksmai, jaunatviškai dar daugelį metų.
Kitoje popietėje bus pristatyta J.Varkulevičiaus išleista knyga apie Radviliškio kraštą.
„Kavos popietes“ organizuoja „Radviliškio krašto bendruomenė“, prie organizavimo aktyviai prisideda nariai: V. Aleknienė, S.Skorkaitė, R. Radavičienė, A.Litinskas ir kiti.
„Radviliškio krašto“ informacija
