Dar ne taip seniai gyręsis, kad įvairioms tarnyboms prirašė daugiau kaip 200 skundų, nevykėlis politikas ir žurnalistu prisistatantis Marius Aleksiūnas dažniausiai gėdingai nutyli, kai savo nesibaigiančiais skundais šaudo į „pūdymus“. Šį kartą ant savaitraščio „Radviliškio kraštas“ skundą suraitęs Marius Aleksiūnas liko it musę kandęs, kai šių metų rugpjūčio 3 dieną Visuomenės informavimo etikos komisija išnagrinėjo jo skundą dėl publikacijos „Buvusiam kandidatui į Seimą – laisvės apribojimas“. Komisija konstatavo, kad laikraščio „Radviliškio kraštas“ žurnalistai, paskelbę publikaciją apie M. Aleksiūno kriminalinę veiklą, savo pareigą informuoti visuomenę atliko tinkamai ir nenusižengė žurnalistinei etikai.
Nuteisė už ligoninės vadovo sumušimą
Buvusį kandidatą į Seimą ir į seniūnaičius M. Aleksiūną įsiutinusi publikacija savaitraštyje buvo išspausdinta šių metų sausio 21 dieną. Informacija „Radviliškio krašte“ buvo pateikta remiantis M. Aleksiūno baudžiamosios bylos medžiaga. Jis buvo kaltinamas Radviliškio ligoninės administracinėse patalpose tyčia sudavęs nukentėjusiajam šios įstaigos vadovui Vaidui Smalinskui kumščiu į krūtinę ir tokiais tyčiniais veiksmais padaręs nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Į Seimą su Centro partija – tautininkais nesėkmingai kandidatavęs radviliškietis šių metų sausio 14 dieną Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose išklausė nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis „Radviliškio ligoninėje“, išskyrus, jeigu tai susiję su medicininių paslaugų suteikimu jam pačiam ar jo šeimos nariui. Teismas taip pat įpareigojo nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Byloje buvo pareikšti ir civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistasis įpareigotas atlyginti.
Neturėtų pykti už paviešintą teisybę
Buvęs kandidatas į Seimą Visuomenės informavimo etikos komisijai skundėsi, esą publikacijos turinys jį pristatęs akivaizdžiai neigiamai, ir virkavo neturėjęs galimybės savaitraščiui išsakyti savo nuomonės, nors jo kontaktiniai duomenys redakcijai buvo žinomi. Visuomenės informavimo etikos komisija, gavusi eilinį M. Aleksiūno skundą nepuolė jo tenkinti, o pirmiausia kreipėsi į savaitraštį„Radviliškio kraštas“ ir paprašė pateikti savo argumentus. Redakcija Visuomenės informavimo etikos komisijai paaiškino, kad straipsnyje pateikti faktai yra teisingi, nes visuomenė buvo objektyviai informuota apie M. Aleksiūnui dėl smurto prieš ligoninės vadovą iškeltos baudžiamosios bylos baigtį. Minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko rinkimų kampanijos metu, o Vyriausioji rinkimų komisija netgi panaikino kandidato imunitetą, todėl M. Aleksiūnas buvo viešas asmuo ir neturėjo ypač jautriai reaguoti į žiniasklaidoje paskelbtą teisingą informaciją. Be to, baudžiamoji byla turėjo rezonansinį pobūdį dėl jos dalyvių statuso ir žinomumo visuomenėje, nes nukentėjusysis V. Smalinskas – buvęs savivaldybės Tarybos narys, Radviliškio ligoninės direktorius, o smurtautojas M. Aleksiūnas – kandidatas į Seimą. Todėl visuomenė turėjo pagrįstą interesą žinoti ne tik bylos detales, bet ir jos kontekstą, o nuteistasis neturėtų pykti už paviešintą teisybę apie jo negarbingą elgesį.
Komisijos sprendimą M. Aleksiūnas įvertino „prastai“
Kaip vertina jam nepalankų Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą, paprašėme pakomentuoti paties M. Aleksiūno. Rugsėjo 6 dieną buvo atsakyta žodine diarėja apie tai, kokia šio galbūt jau buvusio politiko gyvenimiška patirtis, dirbant „Radviliškio krašto“ redakcijoje, asmenines nuoskaudas bei įvykio, kada buvo sukeltas fizinis skausmas ligoninės direktoriui V. Smalinskui, aplinkybes. Nors dar visai neseniai veržėsi į Seimą, M. Aleksiūnas dabar gynėsi pagal įstatymo raidę nesąs nei politikas, nei viešasis asmuo. Be to, M. Aleksiūnas negailėjo kritikos nei pačiai Visuomenės informavimo etikos komisijai, kurios sprendimą įvertino „prastai“, nei savaitraštį „Radviliškio kraštas“ leidžiančios įstaigos direktoriui G. Lipnevičiui. Susidarė nuomonė, kad M. Aleksiūnui visi aplinkui blogi, tik jis vienas protingiausias ir visų skriaudžiamas. Kaip yra iš tiesų, paliekame spręsti savaitraščio skaitytojams.
Skundžia nebe pirmą kartą
Šių metų vasario 2 dieną Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas taip pat buvo palankus savaitraščiui „Radviliškio kraštas“. Tąkart dėl Jono Petriko publikacijos „Tarybos nariui įsikišus, sutaupytas beveik milijonas“ skundėsi Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Komisija nusprendė, kad „Radviliškio kraštas“ visuomenės informavimo etikai nenusižengė.
Ieva Kučaitė