LR Prezidentas nepatvirtino dviejų ministrų kandidatūrų. Pasirodo, tie kandidatai neturi vadybinės patirties, ir, svarbiausia, „nežinojo prioritetų atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pirmą 2027m pusmetį pirmininkaus ET.“ Nepatvirtinti ministrai, aišku, tie, kuriuos siūlė „Nemuno aušra“.
Ir atsitik tu man taip, kad net 70 mokslinių straipsnių paskelbęs profesorius akademikas ir VU dėstytojas Sigitas Podėnas nesugebėjo sužinoti svarbiausių prioritetų, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva 2027 pirmininkaus ET. Parašyti 70 mokslinių straipsnių sugebėjo, o štai sužinoti, kokie yra „prioritetai“ – nesugebėjo….
Nu, bet tai kaip gerai, kad tuos prioritetus žinojo buvusi Teisingumo ministrė ir bakalaurė Ewelina Dobrovolska. Šiaip daugiau ji ne kažką žinojo, bet va, prioritetus žinojo, tai ir tapo ministre.
Tuos prioritetus gerai žino ir būsimoji Krašto apsaugos ministrė psichologė Dovilė. Ta pati Dovilė, kuri, kaip pati prisipažino, nelabai žino, kaip vienu metu glostyti katiną ir kalbėtis su žurnaliste, užtat žino, kokius tankus reikia pirkti ir kokius 2027m prioritetus palaikyti.
Svarbiausius prioritetus dėl 2027m Lietuvos pirmininkavimo ET žinojo ir buvęs Aplinkos ministras S. Gentvilas, iškirtęs Lietuvos miškus, privežęs į Lietuvą rusiškų bei visokių kitokių šiukšlių ir Kėdainių gamyklai Lifosa leidęs pilti nuodingus teršalus asmeniškai ant mano galvos.
Prioritetus žinojo ir buvęs SA ministras A. Dulkys, kuris per kelerius metus taip ir nesužinojo, į kurią kišenę įsikišo savo 140 priemonių pandemijos valdymo planą.
Prioritetus žinojo ir VR ministrė A. Bilotaitė… Kaip sugaudyti iš Baltarusijos Vilniaus oro uoste nusileidžiančius kontrabandinius balionus, p. Agnė nežinojo, o štai 2027m Lietuvos pirmininkavimo ET prioritetus žinojo.
Prioritetus žinojo ir UR ministras Gabrielius, nukirtęs Lietuvos verslui kelius į Kiniją ir atradęs savo nuosavą kelią į Graikiją.
Prioritetus žinojo ir pati premjerė I. Šimonytė. Ji tuo pačiu dar žinojo, kad 20 kartų perskaičius „kareivį Šveiką“, galima prieiti išvados, jog Lietuvoje „geriau veikia bizūnas, nei meduolis“.
Prioritetus žinojo ir kultūros ministras S. Kairys, uždraudęs Lietuvoje rodyti Čaikovskio Spragtuką, bet su džiaugsmu leidžiantis rodyti paties A. Greitai performancus, kuriuos matydamos Lietuvos bobutės savo namų sienas šlaksto pelynų nuoviru, apsaugančiu nuo šėtonų puolimo. (Žr. mano Telegram).
Apie ministro D. Kreivio prioritetus net nerašysiu, nes kompo klavišai neatlaikys tiek „pyp“ „pyp“ paspaudimų.
Tuo tarpu viena politologė, kuri žvakučių šviesoje ir, būdama įkalusi-sušalusi, mėgsta lipti į sceną, sako, jog Prezidentas tokiu būdu parodė vietą „Nemuno aušrai“.
Tai taip ir nesupratau, kodėl tie ministrai nebuvo patvirtinti: ar todėl, kad nežinojo kažkokių tai „prioritetų“, ar todėl, kad „buvo parodyta vieta Nemuno aušrai“?
Jolanta Blažytė
Po nuotrauka