Šių metų rugpjūčio 16 d. Radviliškio rajono gyventojos pensininkės Irenos M. atžvilgiu teismas priėmė nutarimą nubausti už tai, kad ji žiauriai elgėsi su gyvūnu – prie būdos pririšta kalyte. Dėl netinkamai prižiūrimo gyvūno dar gegužės mėnesį pranešimą buvo gavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento pareigūnai.
Šuo buvo apverktinos būklės
Gegužės 11 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko neplaninį patikrinimą. Nuvykus į kaimą, kur gyvena Irena M., buvo nustatyta, kad ji laiko du šunis. Dėl vieno iš jų – kalytės, vardu Čita (pareigūnai šuns vardo neviešina, todėl jis čia pateikiamas išgalvotas), buvo smarkiai susirūpinta. 12-14 metų amžiaus mišrūnė, laikoma pririšta prie būdos, buvo labai sulysusi, kojų oda iki papilvės ir pasmakrės nuplikusi, paraudusi, vietomis pasidengusi šašais, šlapiuojančiomis opomis ir kraujuojančiomis žaizdomis, matėsi ir pūlingų židinių. Odos pažeidimai buvo įsisenėję. Nuo gyvūno sklido nemalonus kvapas. Čita vaikščiojo trimis kojomis, nes galinės kairės kojos dėl pažeidimų negalėjo priminti. Veterinarijos gydytojas, apžiūrėjęs gyvūną, nustatė, kad pažeidimai apėmę 40-50 proc. kūno, šuo serga demodekoze ir liga labai įsisenėjusi.
Laiku negydė, nepakankamai šėrė
Moteris kaltinta pažeidusi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, nes nesuteikė gyvūnui veterinarinės pagalbos, kai tokia pagalba buvo būtina, nepakankamai šėrė. Patikrinimo dieną Irena M. paaiškino, kad ji prieš dvi savaites pastebėjo, jog šuns kojos, pasmakrė pradėjo plikti. Šuo laižė nuplikusias vietas, tačiau moteriškė į veterinarijos gydytoją nesikreipė ir pati gyvūno negydė. Teisme močiutė kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad tai, jog šuo serga, ji pastebėjo maždaug prieš šešias dienas iki atvykstant tikrinti. Kad šuns žaizdos kraujuotų, būtų kokie šašai, ji nepastebėjo. Tai buvęs jos mylimiausias šuniukas. Anksčiau Čitai visko pakako, ji buvo soti, pamaitinta. Jeigu šuo nustojo ėsti, tai dėl ligos. Ji neturėjo pinigų, todėl laiku vaistų šuniuko gydymui nenupirko. Buvo atvykęs veterinaras. Kai jis atvažiavo, labai rėkė, neleido pasakyti nei žodžio. Irena M. susijaudinusi pasakiusi bet ką. Šunį ji pasirašė savanoriškai atiduodanti gyvūnų globos namams, vėliau jo sveikata nesidomėjo. Pensininkė prašė neskirti didelės baudos, nes jos pensija yra maža.
Gyvūnų globos namuose atsigavo
Į gyvūnų prieglaudą kalytė pakliuvo gegužės mėnesį, kai Irena M. parašė prašymą augintine pasirūpinti, nes neturi galimybių pati tinkamai prižiūrėti. Birželio pradžioje šių namų darbuotojai pranešė, kad kalytė vis dar vaikšto atsargiai ir nenoriai, tarsi bijodama nueiti toli nuo savo saugios zonos, tačiau odos šlapiavimas baigėsi ketvirtą dieną nuo gydymo pradžios, o plaukai pradėjo želti tik paskutinę savaitę. Čita priaugo svorio, pradėjo labai noriai ėsti. Teismo posėdžio dieną kalytės būklė buvo dar geresnė – po ilgo gydymo ataugo visas kailis, jai nebeskaudėjo vaikštant.
Sakė netiesą
Teismas nustatė, kad Irena M. apie tai, kad gyvūnas sirgo tik apie šešias dienas iki jį paimant, sakė netiesą. Veterinarijos gydytojas byloje pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad kalytės Čitos liga labai įsisenėjusi. Be to, ir pati moteris tarnybos apsilankymo dieną paaiškino, jog tai, kad gyvūno kojos ėmė plikti, ji pastebėjo prieš dvi savaites. Pripažino ir tai, kad veterinarinės pagalbos nesikreipė, nes su vyru buvo nusprendę šunį gydyti patys, tačiau negydė, nes galvojo, kad praeis.
Skirta bauda ir gyvūno konfiskavimas
Už tai, kad sukėlė pavojų gyvūno sveikatai ar gyvybei, nes nepasirūpino laiku suteikti veterinarinę pagalbą ligotam, kenčiančiam skausmus gyvūnui ir jį nepakankamai šėrė, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė nutarė skirti 500 Eur baudą su gyvūno – kalės Čitos, šiuo metu esančios gyvūnų prieglaudoje, konfiskavimu. Teismo sprendimą Irena M. dar gali skųsti Šiaulių apygardos teismui.
Rita Grigalienė
Asociatyvi nuotr.
