Ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose suteiktą medicininę pagalbą jų prašoma susimokėti. Medikai ir ligonių kasų specialistai ragina gyventojus po šeimos gydytojo darbo valandų dar prieš vykstant į ligoninę gerai įvertinti, ar pacientui reikalinga skubioji pagalba, ar tikrai neužtektų budinčio gydytojo paslaugų poliklinikoje. Tokiu būdu būtų išvengta ne tik nepageidaujamų mokėjimų už ligoninėje suteiktą nebūtinąją pagalbą, bet ir grūsčių priėmimo skyrių koridoriuose.
Šeimos gydytojo paslaugos – visą parą
„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad pacientas visada turi kur kreiptis nepaisant to, kada pagalbos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Pacientus neretai supainioja tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia pačios. Kai kurios jų yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba.
Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija turi būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Taip pat patogu sužinoti, kur kreiptis pagalbos po darbo valandų ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta ir nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.
Poliklinikos, šeimos medicinos centrai vis dažniau pacientams primena, jog po šeimos gydytojų darbo valandų budintys gydytojai teikia paslaugas ūmiai susirgus pagal šeimos medicinos normą. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, budintis gydytojas, jei reikia kviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą, o išrašai apie budinčio gydytojo suteiktas paslaugas persiunčiami į gydymo įstaigą, kurioje asmuo pasirinkęs šeimos gydytoją. Tuo tarpu dėl gydymo ir tyrimų kontrolės, planinio bei profilaktinio sveikatos tikrinimo gyventojų prašoma kreiptis į savo gydytoją jo darbo metu.
Taigi, į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys ir pan. Tačiau visuomet derėtų protingai įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali palaukti poliklinikos darbo valandų. Tarkime, išsirašyti kasdienių vaistų galima iš anksto susiplanavus vizitą pas savo šeimos gydytoją. Tik tokiu būdu bus išvengta ilgų eilių laukiamajame ir budinčio gydytojo paslaugos bus suteiktos operatyviau.
Iki 30 proc. atvejų nėra skubūs
Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, jog atvykę pacientai neretai piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis. Tai yra kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas. Tuomet priėmimo skyriuose susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia.
Kai kuriose Lietuvos ligoninėse skaičiuojama, kad net apie 20-30 proc. atvejų į skubiosios pagalbos skyrius pacientai atvyksta, kai skubi pagalba nėra būtina, o nerimaujama tik dėl nežymių sveikatos sutrikimų.
„Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti“, – sako O. Burokienė.
Taigi pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.
Svarbu žinoti, kad skubioji pagalba turi būti pacientui suteikta nedelsiant. Tačiau, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.
Kada reikia vykti į priėmimo skyrių?
Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.
Be abejo, žmogui prireikus skubios pagalbos nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.
Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.
Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo. Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, nors pacientas prisirašęs ir gydomas Kaune, jo viešnagės Druskininkuose metu, nutikus nelaimei, jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią miesto polikliniką.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
