Nelinksmas buvusios Lietuvos „durpių sostinės“ jubiliejus

Nelinksmas buvusios Lietuvos „durpių sostinės“ jubiliejus

Sovietmetis nutolo, bet jo palikti randai Lietuvos žemėje dar daug kur matomi plika akimi, tiek urbanizuotoje aplinkoje, tiek ir gamtoje. Vienas tokių – Radviliškio rajono gyvenvietė Tyruliai ir šalia jų esanti Didžiojo tyrulio pelkė. Ši pelkė priskiriama didžiausių Lietuvos pelkių grupei, jos plotas 47,2 kv. km.

Pokariu, kai labai išaugo kuro, o vėliau, ir kraiko poreikis, pradėta masiškai kasti durpes, darant didelę žalą gamtai. Taip atsitiko ir su Didžiojo tyrulio pelke (durpynu). LSSR vyriausybės nutarimu prie Didžiojo tyrulio 1953 m. pradėta statyti durpininkų gyvenvietė, kuri didžiausio išsiplėtimo metu turėjo apie 1000 gyventojų, veikė durpių gavybos įmonė ir visos tuo metu reikalingos ekonominės, socialinės ir kultūrinės tarnybos. Tyrulius statė J. Stalino laikais, panaudojo tipinius daugiabučių projektus, būdingus totalitarinių režimų architektūrai. Naujuose namuose apsigyveno nemažai nelietuvių, atvykusių iš kitų vadinamų respublikų.

Kai XX a. 7-me dešimtmetyje Lietuvos durpių pramonė pasiekė savo kulminaciją (apie 2 ml. t. durpių per metus), Didžiojo tyrulio durpyno išgaunamų durpių dalis sudarė apie 8-9 proc. visų Lietuvos išgaunamų durpių. Didžiojo tyrulio durpynas buvo didžiausias eksploatuojamas durpynas šalyje, o Tyrulių gyvenvietė – didžiausia tokio tipo gyvenvietė Lietuvoje.

Lietuvai vėl tapus laisva, durpių gavyba labai sumažėjo. Dabar Tyruliuose veikianti „Didžiojo Tyrulio” įmonė per metus gamina tik apie 25 000 kv. m. durpių.

Likę be darbo žmonės apleido Tyrulius (dabar tėra mažiau nei 300 gyventojų), daug sovietinio stiliaus namų stovi tušti ar beveik tušti, gatvėse beveik nematyti automobilių. Tačiau, daugiausia gyvenvietės pakraščiuose, yra gražiai tvarkomų sodybų, nedidelis parkas, sodai. Praėjusių metų spalio mėnesį kukliai paminėtas 70-os buvusios miesto tipo gyvenvietės, o dabar kaimo, jubiliejus.

Didžiuliai iškastos, sausos pelkės, plotai su skurdžia augmenija ir gyvūnija –didžiulė jos žaizda, kurią pradėjo gydyti pati gamta. Nemažai padėjo bebrai, kurie daug kur užtvenkė sausinimo kanalus, taip pakeldami vandens lygį pelkėje. 2014–2017 m. Lietuvos ornitologų draugijos nariai atliko nemažai darbų, kurių dėka buvo sudarytos sąlygos natūraliam pelkės atsinaujinimui ir vandens paukščiams gyventi. Didžiojo tyrulio dalyje, kurioje durpės nekastos, 1992 m. įkurtas Didžiojo tyrulio draustinis. Flora ir fauna jame gana turtinga, esama retų rūšių paukščių, gyvūnų ir augalų.

Sakoma, kad laikas gydo žmonių žaizdas, gamtos –taip pat, bet prisidedant ir žmonėms.

Jonas Sireika

Exit mobile version