Radviliškio rajone, Daugėlaičių kaime, socialiniame būste gyvena neįgalus žmogus Romas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Romas dėl trombo neteko vienos kojos, o ir antra koja nesveika, tad žmogus negali net su ramentais paeiti.
Vargas dėl dviejų aukštų buto ir prakiurusio stogo
Romas su šeima gyvena dviejų aukštų socialiniame būste. Galima pamanyti, jog toks būstas – prabanga: erdvus, daug vietos. Tačiau šis būstas neįgaliam žmogui tapo spąstais, iš kurių vyriškis negali išeiti į lauką. „Mes jau daugelį metų gyvename šiame bute. Kai vyras buvo sveikas, viskas buvo gerai, tačiau, kai jam amputavo koją, gyvenimas tapo nepakeliamas.
Blogiausia yra tai, jog šiame bute vonios kambarys yra įrengtas antrame aukšte, o virtuvė – pirmame aukšte. Neįgalus vyras negali su viena koja įlipti į vonią, geriau būtų, jog būtų įrengtas dušas – taip jam lengviau nusiprausti. Kadangi nesveika ir antroji vyro koja, jis sunkiai nueina net į tualetą, esantį taip pat antrame aukšte. Jeigu reikia kartą per mėnesį važiuoti pas gydytoją, vyras laiptais šiaip taip nušliaužia iki pirmo aukšto, tačiau į lauką dažniau išeiti negali“,- sakė Romo žmona Gražina.
Pasak moters, pirmame aukšte įrengti vonios kambario nėra galimybės, o iš pirmame aukšte esančios virtuvės ji vyrui į antrą aukštą nešiojanti maistą.
„Vyras dabar gyvena antrame aukšte, kur yra tualetas, vonia. Žmogus kaip ir įkalintas bute – neturi galimybės išeiti į lauką. Jeigu butas būtų vieno aukšto, mums būtų patogiau: ir man nereikėtų nuolat lakstyti į antrą aukštą, ir vyras galėtų nors kartais išeiti į lauką“,- sakė moteris.
Problemos dėl dušo ir dviaukščio būsto šiai šeimai nesibaigė – prakiuro namo stogas, į kambarius per sienas sunkiasi vanduo ir drėgmė, o savivaldybės administracija, kuriai priklauso šis butas, nesirūpina stogo remontu. Tad tai buvo Romo šeimai dar vienas pretekstas prašyti patogesnio būsto.
Gražina su prašymu suteikti vieno aukšto socialinį būstą su patogumais kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją – juk nuolat skelbiama, kad savivaldybė įsigijo naujų butų socialinio būsto fondui.
Laisvo būsto neatsirado
Kad ir sparčiai mažėja laukiančiųjų socialinio būsto gyventojų eilė, valdininkai padėti Romo šeimai neatrado galimybių. „Pakeisti nuomojamą savivaldybės būstą į pritaikytą neįgaliam, turinčiam judėjimo negalią, neturime galimybės. Tačiau savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sudarė darbų sąmatą ir įrašė į kitų metų darbų planą būstą pritaikyti neįgaliam asmeniui, turinčiam judėjimo negalią“,- atskriejo atsakymas neįgaliam žmogui iš savivaldybės administracijos direktorės J. Margaitienės. Žodžiu, laukite, gal kada gyvenimo sąlygas ir pagerinsime.
Dušą reikia įsirengti patiems
Jeigu jau nėra galimybės pakeisti būstą į vienaukštį, Gražina prašė valdininkų nors vonios kambaryje įrengti dušą, sutvarkyti stogą. Tačiau ir vėl buvo gautas neigiamas atsakymas. „… nuomininkas pats privalo išlaikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas bei savo lėšomis daryti einamąjį remontą. Statinio statybos rūšys langų ir sanitarinių mazgų keitimas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto“,- buvo rašoma savivaldybės atsiųstame rašte.
Beje, šiai šeimai ir tai dar pasisekė, kad jie turi vonią, o štai dabar jau miręs radviliškietis Antanas gyveno socialiniame būste, esančiame Vaižganto gatvėje, kuriame nebuvo nei vonios, nei dušo. Problemų dėl sveikatos turėjęs vyriškis kelis kartus savivaldybės administracijos prašė įrengti bute dušą, tačiau vis sulaukdavo pasiūlymo jį įsirengti pačiam. „Jeigu turėčiau pinigų, būčiau seniai dušą įsirengęs, tačiau pensija maža ir tokiam remontui neturiu lėšų“,- guodėsi prieš metus į savaitraščio redakciją užsukęs vyriškis.
Ta pati istorija kartojasi ir su Romo šeima – jeigu norite turėti dušą, jį teks įsirengti patiems.
„Jau kelis kartus kreipiausi į už socialinius būstus atsakingą savivaldybės darbuotoją Nijolę Žilvytienę su prašymu būsta pritaikyti neįgaliam žmogui, jeigu jau nėra galimybės pakeisti būstą, tačiau vis sulaukdavau neigiamo atsakymo“,- sakė Gražina, pagalbos atėjusi prašyti pas Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Pasak moters, ji su vyru ir toliau pavargtų šiame būste – jau daugelį metų jame gyvena, įprasta aplinka, pažįstami kaimynai, tačiau norėtų kad nors būtų geresnės sąlygos gyventi neįgaliam vyrui, o ant galvos nebėgtų vanduo.
Tarybos narys G. Lipnevičius nedelsiant raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorę J. Margaitienę paaiškinimo, kodėl nepadedama socialinio būsto gyventojams, kuriems tikrai reikia pagalbos bei paprašė konkretizuoti, iki kurios datos bus išspręstos problemos.
Tad Radviliškio rajono savivaldybei dar vienas Tarybos nario skundas dėl skriaudžiamų žmonių Radviliškio rajone. Gyventojams belieka apsišarvoti kantrybe ir laukti, kol būsto reikalai pajudės iš mirties taško – būstas bus pritaikytas neįgaliam žmogui ir sutvarkytas stogas.
O taip pat primename, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija teikė prašymą Tarybai sumažinti lėšas socialinėms reikmėms šiems metams, nes jos nepanaudojamos. Tad klausimas tik vienas – kur savivaldybės administracijos direktorė žiūri?
(Bus daugiau)
Jonas Petrikas
Savivaldybei priklausančiame socialiniame būste per sienas veržiasi vanduo, o vonios kambaryje reikėtų dušo 
