Gaminsiu ir pats valgysiu tik tai, ką noriu. O tie varnai tegul sau pastimpa vieni kitus užkapoję snapais.
H.Murkami
Praėjusią savaitę Radviliškio nesukrėtė kokie nors ypatingi įvykiai. Tiesa, Baisogalos mokykloje kažkoks jaunuolis „nudyrė skalpą“ bendraamžei ir ši veikla buvo pagarsinta per TV visai Lietuvai. Nors anokia čia naujiena, šioje mokykloje tai ne pirma mokinė, kuriai nukentėjo šukuosena. Ir jaunuolio smerkti neskubėčiau. Gal šiame užkampyje auga garsus kirpėjas, būsimasis V. Sassunas.
Taip pat gavau receptą, kuriuo pasidalinsiu su šunienos mėgėjais iš vieno rajono kaimo. Jis paprastas. Šunieną reikia išpjaustyti it vištienos file, apvolioti miltuose, po to apkepinti. Pusgaminį dėti į puodą ir troškinti su daržovėmis. Korėjėčiai tvirtina, jog tai delikatesas. Nežinau, bet yra ir kitas jų klasikinis receptas, bet jis palauks. O štai plakatas, išdygęs viename Gedimino gatvės kieme, mane sužavėjo. Kad būtų aiškiau pridursiu, jog jis priklauso „juodosios buhalterijos“ partijai. Veidai, išskyrus vieną, nematyti, pavardės negirdėtos ir nieko nesakančios, bet šūkis!.. „Atsakome už savo žodžius!“ tikrai vertas dėmesio. Jis primena kriminalinio pasaulio žargoną „a za bazar atvietiš galvoj!”(o už turgų, t.y. savo žodžius, atsakysi galva). Ypač parverstų toks rinkiminis plakatas sode. Koks sodo kenkėjas, pamatęs užrašą ir būdamas sveiko proto, teritoriją iškart paliktų. Rinkimai artėja, tad savo vizitu mano pašto dėžutę pagerbė „plėšriųjų sparnuočių“ partijos lankstinukas su jų skyriaus kandidate į merus. Žavi dama, vienintelė, kurią pažinau iš septyniolikos pretendentų į tarybos narius. (Ta pati istorija: nematyti, negirdėti). Jų lozungas toks abstraktus, kad net aš nieko apie nieką pasakyti nesugebėčiau. Politikai užteks.
Šio mėnesio, savaitės, o gal ir net metų vinimi įvardinčiau „Radviliškio krašto“ trejų metų veiklos jubiliejų. Visiškas anšlagas. Renginio įžangoje E. Verpetinskas įrodė, kad galėtų būti rajono choreografijos karaliumi. Aš nesiruošiu analizuoti viso „Šelmių“ pasirodymo, bet scena, kur tarp keturių tautinių vėliavų iš abiejų pusių (centre savivaldybės), o už jų, kiek aukščiau (taip pat centre), plevėsuojanti bendruomenės vėliava, verta atskiro paminėjimo. Veiksmo atlikėjai – vaikai, mūsų krašto ateitis. Galėčiau paminėti ir dalykišką, trumpą mūsų seimo nario A. Gaidžiūno kalbą. Rašytojo (visų titulų paminėjimas užimtų per daug vietos) A.Juozaičio pasisakymą apie tris svarbiausias radviliškiečių sudedamąsias dalis: dvasingumą, karingumą ir darbštumą, apjungtą geležinkelio. Dvasingumas siejamas su Tėvu Stanislovu, karingumas su kadaise čia sumuštais bermontininkais ir veikusiu ginklų fabrikų, kariniais daliniais. Darbštumą praleisiu, bet faktas, kad be geležinkelio Radviliškis būtų tik bažnytkaimis, geriausiu atveju, miestelis – nepaneigiamas. Atskiro paminėjimo reikėtų Polekėlės klebono F. Baliūno kalbai. Užsirašyti neturėjau galimybės, tad pabandysiu pateikti pasisakymo esmę. Tai kvietimas tarnauti tiesai. Tarnaudamas tiesai žmogus tampa laisvu, pilietišku. Tarnystė tiesai apsaugo žmogų nuo melo ar dalies tiesos nuslėpimo, o tai irgi melas. Tiesos žinojimas, kad ir kokia ji būtų, visada padeda pasirinkti tinkamą sprendimą. Dar buvo ir ataskaita, bendruomenės narių apdovanojimas, daug muzikos, geros ir „Bočių“, neoficiali linksmoji dalis, bet apie tai bus parašyta ir be manęs. Na, o mums belieka laukti teisuolių pasipiktinimo dėl rinkėjų papirkinėjimo.
Vytautas MIKALAUSKIS