Feljetonas
Coronaviruso paskirtis ir tikslas: aplinkos išvalymas nuo senų, paliegusių ir vargšų. Kam jiems mokėti pensijas, pašalpas, popinti prieglaudose, terliotis išnešinėjant anteles, maitinti ir gydyti? Kad balastas dar ilgiau gyventų? Spėju, kad tam ir buvo pasirinkta „biudžetą tausojanti neutralizacija“. Pirmiausiai vienišų ir nemylimų žmonių, vadinamu gražiu pavadinimu „SENJORAI“. O tuo pačiu ypu ir nepatogių, nelojalių valstybės valdžiai piliečių. Jau su kaupu išnaudojusių savo naudingumo limitą.
Valstybinės politikos neapskųsi. Valstybinę politiką galima tik kentėti iki tau geri dėdės ir ciocės ligoninėje ar senelių karšinčiuje atims teisę į išganingą šlangutę tiekiančią išganingą deguonį. Vis dažniau pasitaikantys civilizuoto fašizmo požymiai matyti ant senų žmonių lavonų. Vis dažniau tų brutalaus smurto žymių nebepastebi prokuratūra ir abejingi giminaičiai. Vis labiau ir akivaizdžiau nyksta ir devalvuojasi kažkada įskiepyta pagarba ir atjauta vyresniems už save. Tai sorošistams nepatogi, jau išbrokuota, perrašyta ir priverstinai užmiršta blogos šalies bloga istorija. Coronaviruso pagalba planetoje legaliai pradėtas vykdyti naujas senų žmonių valymo (žudymo) etapas. Be karo ir skalpų nuėmimo. Atsargiai, nepiktinant, bet jau ir nebesiskaitant su viskam abejinga, visko bijančia, galvojančią ne apie pareigas, o tik apie savo poreikius, visuomenę. Kas be ko. Laikas nuo laiko į ugnį apdairiai įmetant ir vieną kitą „jaunesnę malką“. „Mišką kertant skiedros lekia“. Jauniems žmonėms sukriošę seniai – ne autoritetas. Tiesiog – ne koks vaizdelis… Išmanių telefonų knopkintojams tai, kas nesiatrofavo – virvelė, iš vidaus prilaikanti abi ausis. Už juos galvoja valdžia ir kompiuteris. Kai jie pasens, neabejoju, kažką pavėluotai supras, bet patogus patogumas čia ir dabar nemylėti savo tėvų atsisuks prieš juos pačius. Tada, kai jų vaikai, sekdami jų pavyzdžiu, nusisuks nuo jų.
To dabartinė valdžia ir siekia. Propagandinis mankurtinimo procesas išsibėgėja. Apžlibote? Aš tai suprantu jau šiandien. Kažkas susigriebs rytoj. Kai galutinai bus išdildytas lietuvį rišantis ryšys su tėvų žeme, giminės medžiu ir realia, o ne perrašinėjama taip, kaip Amerikos valdžiai patinka, istorija. Dabar skiepijama mada būti „pasaulio lietuviu“ su keliomis pilietybėmis kišenėje. Prisiekti ir tarnauti iš karto keliems karaliams. O realiai – būti ieškančiu aukso vidurio, PROSTITUTU. Tokia dabar šliundrinė tendencija. Nacionalinis pamatas prisimenamas tik per religines šventes arba politines batalijas. O kur dėtis lietuviškai nuoširdiems santykiams tarp artimesnių už gimines kaimynų? Tokiu tempu srebiant vakarietišką civilizacijos buzą, greitai liks tarp žmonių tik komerciniai ir partinio pavaldumo santykiai. Kada distanciniai, kada priverstiniai – kaip direktoriaus su sekretore. Grįžome ten, nuo ko pradėjome. Į vakarų baudžiavą. Kolonijoms rezervuotame primestinio demokratizeišino šiukšlyne.
„RETURN“ mygtuko paspaudimas naudingas tik valdančiai klasei. Visiems kitiems jis garantuoja vargą ir vergišką buitį pasmirdusiame apatiniame „durnių laivo“ triume. Lietuvoje „RETURN“ magija prasidėjo nuo SĄJŪDŽIO. Tai, kas buvo visos tautos nuosavybė, privatizavosi ir išgaravo kaip kamparas. Ne be vietinių „proletarų“ pagalbos. Jie, jų vaikai, patarėjai ir tarpininkai ant mūsų tėvų ir ant mūsų pandemijos apgraužtų kaulų statosi savo strateginius gėrio rūmus. Arba susitaikai ir prisitaikai, arba lepiesi VAKARAMS lojaliose kanapėse – kol sučiups, sučipuos, paskiepys visais valdžios primestais baudžiauninko paskiepijimais.
Taip šiandien naikinami ne tik garbingi, nepatogūs žmonės, bet ir jų atminimui pastatyti paminklai. Niekas nebeprotestuoja ir neprieštarauja, nes vergiška moralė – smirdinčio, nemąstantiems ir nebesidauginantiems kralikams skirto – apatinio laivo denio lygio. Madingi politikos ekspertai tvirtina: „Pasaulis po coronaviruso toks, koks jis buvo iki coronaviruso paskelbimo, jau tikrai nebebus“. O negailestingai fauną ir florą kirviais kertamoje Lietuvoje kaip?.. Galiu nuraminti. Tiesos ir teisingumo… – koks buvo, toks ir bus. O mažėjant žmonių skaičiui, skriaudžiamieji ir niekinamieji tai pajaus dar labiau, dar skaudžiau ir dar agresyviau. Kas užpakaliais, kas ateities perspektyvomis. Kas ne su vakarų pateptaisiais, tiems – visiškas KARANTINAS. Šalyje, kur akivaizdžiai progresuoja tik privalomasis ir komercinis paklusnumas, kovą už būvį laimėjo ne padorumas ir sąžiningumas, o barbariškumas ir apsukrumas. Taip yra patogiau dabartinei valdžiai. O į partijas suskaldytai tautai – kaip Dievas duos…
Idėjiniai individai reikalingi ir naudingi tol, kol veža. Paskui jie tampa našta. Todėl ne pirmą kartą užsiundžius ant žmonijos Marą, Holerą, Ispanką, Coronavirusą – nei mėsos, nei vilnos neduodanti bandos dalis yra grubiai nurašoma be jokių skrupulų. Savų iš savų „Humaniška“ atranka – tai tik perrengtas džiunglių įstatymas: „STIPRESNIS VALGO SILPNESNĮ“.
Antanas Stugys
