Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų, dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų, kurios paprastuoju būdu nugula kiemuose prie konteinerių, dar blogiau, kai tokios atliekos yra išverčiamos miškuose ar šalikėlėse. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad tokiomis atliekomis būtina pasirūpinti tinkamai, nes netinkamai tvarkomos atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.
„Pastebima, kad žmonėms, vis dar paprasčiau statybinėmis atliekomis atsikratyti jas išmetant į komunalinių atliekų konteinerius ar paliekant šalia jų. Dar blogiau, kai jomis atsikratoma miškuose ar pamiškėse“, – teigė Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Malskaitienė.
Ji pastebi, kad dalis remonto ir statybų metu susidarančių atliekų yra pavojingos žmonių sveikatai, taip pat jos teršia ir aplinką.
„Panaudoti teptukai, klijų, lakų likučiai, dažai ir kitos priemonės bei medžiagos, kurios yra naudojamos remontuojant būstą yra labai taršios. Netgi ir drabužiai, kurie yra su dažų likučiais, gali būti kenksmingi, nes vėliau, irdami jie gali užteršti gruntą“, – sakė J. Malskaitienė.
Primename, kad kiekviena pakuotė yra žymima simboliais, jie nurodo jų pavojingumą, aplinkai keliamą grėsmę, toksiškumą, degumą ir kitus elementus.
Susidariusias įvairias atliekas reikia perduoti tokias atliekas tvarkyti turintiems teisę atliekų tvarkytojams ar pristatyti į specialias savivaldybių įrengtas atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles.
J. Malskaitienė pažymi, kad statybų metu susidariusios atliekos, atliekų tvarkytojams turi būti perduotos tinkamai paruoštos, sudėtos į sandarias talpas ar maišus.
O, kad būtų lengviau prisiminti, dalijamės 11 punktų, kaip tinkamai tvarkyti statybos, remonto ir griovimo atliekas:
- Betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keremzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.)) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba į atliekų surinkimo aikšteles.
- Gyventojai buityje, soduose, ūkiuose ir kitur susidarančias atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taip pat naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.
- Savivaldybės neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per metus.
- Atliekų tvarkytojai ir savivaldybės, ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, turi reguliariai informuoti atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios stambiosios komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas.
- Gyventojai gali kreiptis žodžiu ir raštu, dėl susidariusių stambiųjų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos. Tokia paslauga, už papildomą mokestį, turi būti suteikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informuodamas besikreipiantį atliekų turėtoją.
- Stambiųjų atliekų surinkimas iš gyventojų vykdomas apvažiavimo būdu. Organizuojama 2 kartus per metus.
- Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
- Gyventojai turi galimybę surinkimo aikštelėse atiduoti tam tikrą savivaldybės nustatytą kiekį atliekų nemokant papildomo mokesčio. Jeigu aikštelėje norima palikti didesnį, nei savivaldybės nustatytą nemokamai priimamą atliekų kiekį, tuomet reikia už paslaugą sumokėti.
- Gyventojai taip pat gali kreiptis į atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones, už paslaugas sumokant jų nustatytą mokestį.
- Prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas, kuris privalo būti įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (toliau – ATVR) ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti. Taip pat atliekų tvarkytojas privalo pateikti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (priėmimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą).
Aplinkos apsaugos departamento informacija