Žinote, aš dar neseniai gailėjau universitetų reorganizavimų, institutų naikinimo – dabar tikrai gaila jaunimo, kad auga prisitaikėliškame būvyje, be finansinės galimybės studijuoti. O fondų ir ES lobistų – pataikūnų nebe. Jau greitai bus daug publikacijų, dievas duos galimybę – knygutę išleisim apie Lietuvos ale mokslo impotenciją, kompetencijos stoką.
Kai paklausau buvusio VU rektoriaus Žukausko plėnių, stebiuosi, kaip asmuo, absoliutiškai neturėdamas jokios iškalbos, argumentavimo pradmenų, vizijos aiškios, galėjo būti seniausio Rytų Europos universiteto galva.
Neseniai svečiavausi vienoje kolegijoje pokalbiui, kuris buvo aš kalbu – kiti klauso, mokslo reikalų viršininkas dairėsi į pavaldines, ką šios ištars, pats neišlemeno nieko.
Jau ne paslaptis, kad ir disertacijas jie apgina blato dėka. Kai kurių ale akademikų, profesorių atmintis yra tiek trumpa, kad parašius gmailą po mėnesio nebeatsimena, kas buvo išdėstyta. Viena ekspertė sugebėjo įtikinti, kad su manimi kalbėjo telefonu – to nebuvo, nes lengviau prisiskambinti popiežiui, nei mūsų ale mokslininkams su popieriniais diplomais.
Dar viena veikėjas lyg niekur nieko perduoda man vieną lokalių tyrimų centrą, po to persigalvoja, kad vis tik rimtų monografijų, publikacijų man stinga.
Šitokie absurdai nevyksta Lenkijoje, Kipre. Mes neturime moderatoriaus, lyderio, kuris pritrauktų bendram disputui įvairių mokslo šakų atstovus, domintų jaunimą.
Svarbu laiku pildyti blankus ES pinigėliams gauti, prisidengiant ale tyrimais, išradimais ir, išsidalinus tarpusavyje juos, vėl šiltai ir komfortabiliai pirdauja kabinetuose iki naujų paraiškų.
Kiek esu pasiūlęs alternatyvų, sociologinių tyrimų veiklų, atsakymas standartinis ir pilkas – nėra pinigučių išorinių. Jų ir nebus, nes išsidalina menkniekiams, bet ne įtraukia ugdymui, mokslui.
Todėl užsienis su kuo dar mezga ryšius? Su kvalifikuotais medikais. Kiti mūsų mokslininkai, kaip papūgos išmokę statutą, neturėję kritinio mąstymo, apsiskaitymo, mokėjo apginti pozicijas, tad užsienio universitete iš bėdos valytojais dar patriūstų, bet nedaugiau…
Ruslanas Baranauskas
