Radviliškio rajono savivaldybėje vykusiame Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė klausimai dėl žemės mokesčių tarifų ir buitinių atliekų rinkliavos.
Kodėl mokestis už žemę didesnis tris kartus?
Radviliškio rajoną valdanti konservatorių ir „valstiečių“ koalicija per administraciją pateikė Investicijų ir kaimo reikalų komitetui svarstyti projektą, kuriame žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas siūlomas 1,5 proc. Šis tarifas yra net 3 kartus didesnis nei gretimame Šiaulių rajone šiuo metu galiojantis tarifas. Tokiam administracijos pasiūlymui komitete pasipriešino vienintelis Tarybos narys G.Lipnevičius, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Už geresnį gyvenimą visiems“ bei posėdyje dalyvavę Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas ir ŽŪB „Gražionių bekonas“ vadovas E. Adomavičius.
„Mokestis už žemės ūkio paskirties žemę turėtų būti logiškas ir atitikti proporcingumo principus. Jis gula ant ūkininkų pečių ir jį nustatant ūkininkų interesas ne paskutinėje vietoje. 2013 m. buvo pereita nuo visuotinio žemės mokesčio prie savivaldybės nusistatyto, tuo buvo siekta, kad jis derėtų prie rajono ekonominės situacijos. Žemės vertė padidėjo, bet ar nuo to padidėjo jos derlingumas? Ar gaunamos didesnės pajamos? Galiu atsakyti – ne. Derlingumas ne didėja, o mažėja, žemės ūkio produkcijos kaina nesikeičia. Radviliškio rajono savivaldybėje žemės mokesčiai didėja nepamatuotai, kai kitos savivaldybės juos mažina. Radviliškio rajono savivaldybėje žemės mokesčiai kaip buvo dideli, taip ir liko. Pažymėtina, kad kaimuose pagrindiniai darbdaviai – ūkininkai, kiti žmonės užsiima žemės ūkio veikla. Savivaldybė darbo vietų nekuria, jas kuria verslas, tad savivaldybė galėtų prisidėti prie palankesnės aplinkos verslo kūrimui sumažindama mokesčius už žemę. Kuri dar gyventojų dalis sumoka ženkliai didesnius mokesčius? Ar tikrai 3 kartus didėjantis mokestis už žemę dera prie rajono ekonominės padėties ir koks dar mokestis Lietuvoje didėjo 3 kartus? Aš tokio neprisimenu. Kas pasikeitė rajono savivaldybėje, kad šį mokestį reikia didinti – aš manau, kad 20 eurų už hektarą yra labai daug“,- sakė I. Hofmanas.
„Lietuvoje ūkininkams Europos Sąjungos išmokos mažiausios, ūkininkavimo sąlygos nelengvėja. Žemdirbiškame rajone reikia suprasti žemdirbius. Turbūt šiame komitete nėra nei vieno, kuris neturėtų intereso su žeme. Reikia gražaus sutarimo, tada bus lengviau gyventi“,- I. Hofmanui paantrino E. Adomavičius.
Tarybos narys G.Lipnevičius ir žemdirbiai siūlo panašų žemės mokesčio tarifą – atitinkamai 1 ir 0,9 proc.
Meras A.Čepononis apie žemės mokesčių mažinimą nenori net girdėti. Pasak mero A. Čepononio, žemės mokestis rajone mažinamas, tačiau dėl žemės vertės jis didėja. „Aš palaikau administracijos sprendimą, tai skaičiai 4 metų programos įgyvendinimui. Tarybos posėdžio metu visi Tarybos nariai balsuos savarankiškai – visi keliai yra atviri“,- atsakomybės kratosi A. Čepononis.
Tarybos narys G. Lipnevičius, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui „Už geresnį gyvenimą visiems“, pateikė pasiūlymą mažinti žemės mokesčius: už žemės ūkio paskirties žemę siūlė sumažinti mokesčio tarifą nuo 1,5 proc. iki 1 proc., už komercinės paskirties žemę – nuo 0,8 proc. iki 0,5 proc., gyvenamosios paskirties žemės mokestį nuo 0,8 proc. mažinti iki 0,5 proc., sodų paskirties sklypams mokestį mažinti nuo 1,5 proc. iki 1 proc.
„Kituose rajonuose žemės mokesčiai žymiai mažesni – Šiaulių rajonas tik už 10 kilometrų, o žemės mokesčio tarifas – 0,4 – 0,5 proc. Ūkininkų atstovų I. Hofmano ir E. Adomavičiaus išsilavinimas bei kompetencija daug aukštesni nei čia esančio mero, Tarybos narių ar administracijos atstovų, todėl manau, kad reikėtų atsižvelgti į jų motyvuotą pasiūlymą“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nei socialdemokratai, nei Darbo partijos nariai, nei konservatorių koalicijos partneriai „valstiečiai“ pasiūlymų dėl žemės mokesčių mažinimo nepateikė. Balsavimo metu administracijos pateiktą 1,5 proc. tarifą palaikė „valstiečių“ koalicijos partneriai konservatoriai, už žemės mokesčio mažinimą balsavo tik Tarybos narys G. Lipnevičius, o socialdemokratas S. Luščikas ir „darbietis“ J. Baublys mokesčių mažinimo nepalaikė.
Gegužės 30 d. Tarybos nariai turės pasirinkti galutinį sprendimą, už kurį pasiūlymą balsuoti. E. Adomavičius visiems palinkėjo teisingų sprendimų.
Diskusija dėl rinkliavos už atliekas
Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl rinkliavos už atliekas mokestis.
„Smagu, kad klausimas apie rinkliavą už atliekas paliestas. Susidūriau su tokiu atveju, kad gavau sąskaitą už šiukšles, kurių niekas neišvežė. Mane informavo, kad man atliekų konteineris nepriklauso pagal deklaruojamus hektarus, o šiukšles galiu pilti į turimą buitinių atliekų konteinerį. Tad koks teisės aktas nustato, kad reikia mokėti už paslaugą, kuri nesuteikiama? Mokėtojas turi mokėti už faktinį atliekų kiekį, o apie ūkininkus apskritai neužsimenama. Absurdas, kad žmogus, turėdamas butą, garažą ir sodą moka už tris objektus, nors jis daugiau nešiukšlina. Mokėti reikia už išvežamų šiukšlių faktinį kiekį“,- sakė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas I. Hofmanas.
I. Hofmanui paantrindamas dėl dažnai gyventojų bei verslininkų nusiskundimų sulaukiančio atliekų mokesčio bei išvežimo, Tarybos narys G. Lipnevičius sprendimo nepalaikė ir pasiteiravo mero, kada bus galima iš naujo svarstyti šį klausimą.
„Radviliškio krašto“ informacija
