Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre lankėsi virtuvės šefas iš Italijos Mindaugas Lucka, kuris virėjo specialybės mokinius ir mokytojus supažindino su itališkos virtuvės specifika, mokė gaminti itališkus patiekalus iš daržovių, žuvies, jūros gėrybių (krevečių, midijų, aštuonkojų), kepti tikrą itališką picą, lazaniją, gaminti makaronus (tagletelle). Per trumpą laiką buvo perteiktos išradingos itališkų patiekalų gaminimo subtilybės – Mindaugas Lucka mokyklai įnešė itališkų „prieskonių“, o mokiniams ir mokytojams – neįkainojamos patirties.
Karštis nesutrukdė pagaminti gurmaniškų patiekalų
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro virtuvėje Mindaugas Lucka sukosi nuo birželio 10 dienos. Visą šį laiką, padedamas mokinių bei mokytojų, gamino itališkos virtuvės patiekalus, demonstruodamas, kaip juos gamina tikri italai. „Kai Mindaugas mušė tešlą, ruošdamasis kepti picą, girdėjosi net antrame aukšte“,- sakė Centro mokytojos.
Pasak Martyno, italai tešlą makaronams, picai tikrai stipriai daužo, mėto ją ore ir tai ne šou elementai – tokiu būdu paruošta tešla būna traški, puri.
Birželio 12 d. svečias, padedamas virėjų specialybės mokinių, ruošė patiekalus iš jūrų gėrybių, būdingus Apulijos regionui. Prabėgus keturioms valandoms, ant stalo puikavosi gausybė patiekalų iš aštuonkojų, midijų, krevečių, lašišos, buvo paruoštas rizotas su jūros gėrybėmis.
„Visus ingredientus, reikalingus šiems patiekalams, gavau Radviliškyje, iš Italijos vežtis nereikėjo“,- šypsojosi M. Lucka.
Paklaustas, kaip jam per tokį trumpą laiką pavyko paruošti tokią gausybę patiekalų iš jūrų gėrybių, meistras šypsodamasis atsakė, kad turėjo labai gerus pagalbininkus – Centro mokinius.
Tikrai gurmaniškų patiekalų buvo pakviesti paragauti Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro pedagogai. Taip pat į itališkų patiekalų degustacija Centro direktorius J. Pravilonis bei pavaduotoja S. Kavaliauskienė pakvietė ir su šiuo Centru seniai draugaujantį bei bendradarbiaujantį Tarybos narį ir „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininką Gediminą Lipnevičių.
Degustacijos dalyviai stebėjosi, kad tarpusavyje dera tokie ingredientai kaip lašiša, apelsinai bei česnakai, midijos, krevetės ir aštuonkojai.
„Taip skaniai paruoštas jūrų gėrybes galėtume valgyti kasdien“,- sakė renginio dalyviai ir svečiai.
Nukrausčius stalą, buvo įdomu sužinoti, kaip lietuvis atsidūrė Italijoje ir tapo virtuvės šefu.
Mindaugo sėkmės istorija
„Aš, kaip ir daugelis lietuvių, prieš 16 metų į užsienį išvažiavau ieškoti geresnio gyvenimo. Baigęs duonos kepėjo kursus su draugais atsidūrėme Pietų Italijoje, Apulijos regione, kur Adrijos jūros pakrantėje įsikūręs Rodi Garganico miestelis netruko tapo naujaisiais namais“,- pasakojo Mindaugas.
Padirbėti itališkos duonos kepėju lietuviui teko tik pusmetį, po to vienas įtakingas italas pasiūlė jam darbą savo viešbutyje ir restorane. Mokytis Viduržemio jūros regiono virtuvės paslapčių pas įžymiausius virėjus M. Luckai sekėsi, ir netrukus jis tapo restorano virtuvės šefu ir dirbo septynerius metus. Mindaugas taip pat yra Italijos ir regiono virėjų asociacijų narys, noriai dalyvaujantis ir prisidedantis prie federacijos organizuojamų renginių.
Šiuo metu lietuvis su šeima gyvena mažame miestelyje prie Adrijos jūros, virėju nebedirba, daugiau užsiima mokymais, dalyvauja „Erasmus“ projektuose.
„Pastaruoju metu daugiau užsiimu socialine veikla, turiu senelių ir vaikų namus, rengiu mokymus vaikams iš įvairių Lietuvos profesinių mokyklų, dirbu su vaikais, sergančiais alzheimerio liga“,- apie dabartinę savo veiklą pasakojo Mindaugas.
Itališkai – lietuviškas valgiaraštis
Pasiteiravome Mindaugo, kaip italai vertina lietuviškus patiekalus. „Daugelis mano, kad užsieniečiams turi patikti lietuviški šaltibarščiai, didžkukuliai, vėdarai. Tačiau taip nėra. Italams šaltibarščiai nepatiko – pavadino juos rožiniu jogurtu, nepatiko ir tradiciniai didžkukuliai, bet labai gerai įvertino didžkukulius iš virtų bulvių, žemaičių blynus, valgomi jiems pasirodė ir bulviniai vėdarai. Italijoje gaminami „Milano“ kotletai – tai paprastas kepsnys, apvoliotas džiūvėsėliais. Aš sumaniau savo klientams pagaminti „Kijevo“ kotletus, sakydamas, kad tai pagerintas „Milano“ kepsnys. Patiekalas visiems patiko, prašė dar pagaminti“,- italų bei lietuvių patiekalų pomėgio skirtumais pasidalino M. Lucka.
Pačiam Mindaugui labiausiai patinka patiekalai iš spagečių – juos galima pagardinti įvairiais skaniausiais padažais, o ruošti labiausiai patinka žuvienę.
Paklaustas apie ateities planus, lietuvis sakė, kad norėtų turėti nedidelį, dešimties staliukų, restoranėlį, kuriame dirbtų savo malonumui, tačiau tai nebūtų jo pragyvenimo šaltinis. Tokio restoranėlio Lietuvoje Mindaugas dar neplanuoja atidaryti, nors sakėsi apie tai kartais pamąstantis.
Pagal kartu su mokiniais paruoštų patiekalų įvairovę matyti, kad itališkos pamokos nenuėjo veltui, o M. Lucka pažadėjo dar apsilankyti mokykloje.
„Radviliškio krašto“ informacija
