Metų gaisro kaltininkams privalomi nurodymai – toliau ne motais

Metų gaisro kaltininkams privalomi nurodymai - toliau ne motais

Iš kairės: UAB „Gairelita“ vadovas E. Vilčiauskas ir UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis

Sausio 31 d. rytą Radviliškio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariai rinkosi UAB „Radviliškio šiluma“ kieme. Įvairių savivaldybės ir valstybės institucijų atstovai išvažiuojamojo posėdžio metu be kitų klausimų svarstymo turėjo įvertinti, kaip UAB „Gairelita“  vykdo įpareigojimus dėl ekstremalių situacijų komisijos sprendimu patvirtinto veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Sausio 31 d. buvo terminas, kai įmonė turėjo pašalinti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus.

Posėdis prasidėjo UAB „Gairelitos“ teritorijos ir joje esančių sandėliuojamų žaliavų atitikimui priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų normatyvams tiesiogine apžiūra. Jau apžiūros pradžioje teritorijoje pastebėjęs, kad smilkstantys nuodėguliai laikomi netoli sausų pjuvenų dulkių, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius pažėrė pastabų įmonės vadovui E. Vilčiauskui. Tačiau į pastabas jis net nereagavo, nes… kalbėjo  mobiliuoju telefonu! Nors ir buvo pasakyta, kad tokiomis pačiomis sąlygomis įmonėje kartą buvo įvykęs sprogimas, kurio metu ir darbuotojas buvo sužeistas, ir pati įmonė patyrė materialią žalą.

Kai kiti komisijos nariai pasiskirstę grupelėmis vaikščiojo šalia žaliavų kalnų, kitas viršininko L. Tautkevičiaus apžiūros objektas buvo iš pjuvenų ir kitų medžio apdirbimo atliekų sukrauto  kelių metrų aukščio kalno viršūnė. Ir plika akimi matėsi, kad įmonė tikrai dar nesilaiko nustatytų 7 metrų aukščio, 12 metrų pločio ir 4 metrų minimalaus atstumo tarpo tarp kaupų, vadinamų „karavanais“, normatyvų. Viršininko bei jį lydinčių įmonės direktoriaus bei savivaldybės administracijos atstovės kopimas į jau tikriausiai praradusį aukščiausio pasaulyje pjuvenų ir kitų medžio atraižų kalną nebebus apdovanotas medaliais, tačiau viršūnėje rūkstantys garai rodė, kad kalnas vis dar „aktyvus“. Į antrąją pastabų laviną įmonės vadovas tiesiog lakoniškai atsikirtinėjo: „Dirbame, kiek galime, smulkiname ir parduodame pagal galimybes“.

Supratęs, kad kartu su komisijos nariais vaikšto ir žiniasklaidos atstovas, įmonės vadovas E. Vilčiauskas pabandė fiziškai išstumti sąrašuose nesantį „pašalinį“ asmenį iš privačios nuosavybės nepaisant, kad posėdis viešas. Direktorius E. Vilčiauskas, kuriam puikiai sekasi manipuliuoti savo teisėmis prieš savivaldybės klerkus, pamiršo apie pareigas. Laisvos rinkos visuomenėje bet kurie subjektai gali siekti savo teisių įgyvendinimo, bet nepažeisdami kitų teisių ir laisvių bei vykdydami savo pareigas. Tuo tarpu įmonė, prisistatanti kaip socialiai teisinga miesto bendruomenės atžvilgiu, nemano, kad  ekstremalios situacijų komisijos nurodymus sumažinti galimo gaisro priežastis reikia vykdyti skubiai. „Gairelita“  nekreipia dėmesio į visuomenės saugumą ir perkaitusią žaliavą  parduoda  tik jai priimtinomis sąlygomis ir terminais.

Toliau komisijos posėdis persikėlė į UAB „Radviliškio šiluma“ salę. Išgirdę pasiaiškinimus dėl sumažinto žaliavų kiekio, bet vis dar  neįvykdytus ekstremalių situacijų komisijos reikalavimus, kai kurie komisijos nariai jau „nebevyniojo“  žodžių į vatą. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius atvirai kaltino, kad įmonė tiesiog siekia ekonominės naudos perpardavinėdama žaliavas, nors atsilaisvinusioje teritorijoje jau pakanka  vietos saugiai sandėliuoti žaliavas. Anot jo, tai turėtų būti  darbų prioritetas, siekiant nebekelti pavojaus visuomenės narių turtui ir sveikatai.  L.Tautkevičius  atvirai pasakė, kad negali nieko daugiau garantuoti ir prisiimti atsakomybės dėl tokio pasyvaus  įmonės elgesio, jeigu kiltų gaisras, kurio metu savivaldybė patirtų finansinių nuostolių. Kaip valstybės tarnautojas, jis jaučia pareigą pradėti procesinius veiksmus dar kartą nubausti įmonę. Kitu atveju prieš jį patį gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Vis dėl to įsipareigojimas, duotas Aplinkos apsaugos ministrui K. Navickui gruodžio mėnesio susitikime, neužsimiršo. Ugniagesių vadas pateikė komisijai pasiūlymą kreiptis su papildomu pareiškimu į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir  pažymėjo, kad  atskirai kreipsis į savo Valdybos vadovus dėl „Gairelitos“ veiklos uždarymo ar sustabdymo proceso iniciavimo.

Po aktyvios ugniagesio pozicijos išreiškimo, prabilo ir vienas kitas komisijos narys. UAB „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas antrino  L. Tautkevičiaus pasiūlymui dėl galimo tam tikro žaliavų kiekio sandėliavimo Šniūraičių aerodrome, jei problema  – teritorijos trūkumas.  Bet kitų realių siūlymų salėje nesigirdėjo, išskyrus tik nedrąsius paraginimus laikytis taisyklių. „Gairelitos“ vadovas E. Vilčiauskas iš karto atsakė, kad girdi „nemalonią“ retoriką dėl noro pakenkti įmonei. Privačios įmonės vadovą stojo ginti  UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis. Jis teigė, jog nepriklausomai nuo komisijos sprendimo duoti eilinį šansą „pasitaisyti“, tai yra PRATĘSTI ar ne terminą, nieko padaryti įmonei negalima. Pasak jo, geriausia būtų leisti „kaimynams“ ramiai dirbti ta linkme. Ekstremalių situacijų  komisija ir vėl pateko į jai naudingą „nieko realaus padaryti negalime“ aklavietę. Komisijos pirmininkė J. Margaitienė tai įvardino kaip neaiškią juridinę situaciją. Nors pagal neseniai įsigaliojusį administracinių nusižengimų kodekso 254 str. galima bausti bet kurį subjektą, skiriant pirmą kartą 300 eurų baudą, jei nevykdomi ekstremalių situacijų komisijos patvirtinto veiksmų plano priemonės!

Naujasis komisijos sekretorius, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos specialistas V. Benevičius, pradėjęs savo kalbą eiline panegirika dėl komisijos gero darbo, tarsi juokais, tarsi rimtai paprašė kuo šaltesnio oro, kad būtų galima kuo greičiau problemą išspręsti. Šąlant  juk  didesnė paklausa kurui, įskaitant ir „Gairelitos“ perkaitusias bei sulietas medžio apdirbimo atliekas iš „veikiančio ugnikalnio“. Todėl nenuostabu, kad „Radviliškio šiluma“ iš kaimynų tai perka. Ankstesniuose komisijos posėdžiuose buvo svarstoma galimybė naudoti šią žaliavą kaip kurą, bet ne daugiau kaip trečdalį drėgnos „žaliavos“ maišant su geros kokybės žaliava. Taip  „veikiančio ugnikalnio“ šiluma jau tiesiogiai virsta nauda – karštu vandeniu ir šiluma „Radviliškio šilumos“ klientams. Šiandien  Radviliškio rajono  savivaldybės šilumos įmonė  yra nupirkusi apie 150 sunkiasvorių vilkikų permirkusios šlapios biomasės iš „Gairelitos“ už 30 tūkstančių eurų. Įsigijamos žaliavos kokybės ir ekonominio atsiperkamumo bei galimos žalos padarymo įmonės technologijoms klausimas  vertas atskiro straipsnio.

Išeinantį iš posėdžio „Gairelitos“ vadovą  dar sustabdė „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas. Jis paprašė išsiaiškinti, kodėl komisijos nurodymų 12 p. pasakyta, kad už užteršto vandens išvalymą yra atsakinga „Gairelita“, tačiau įmonės vadovas jau atvirai kratosi atsakomybės. J.Jučas visiems priminė, kad šalia vandenvalos įrengimų esančiuose rezervuaruose perpumpuotas vanduo turi būti apdirbtas iki balandžio 30 d., kad būtų galima jį perleisti per valymo įrengimus. J.Jučas perspėjo komisijos narius dėl  ekologinės katastrofos grėsmės, jei chemikalais užterštas vanduo dėl kokių nors  (nuo vandens tiekimo įmonės nepriklausančių priežasčių)  pateks į Pakruojo ar tolesnius rajonus.

Komisijos narys, Aplinkos apsaugos agentūros Radviliškio skyriaus vedėjas M. Saulevičius atsikirtinėjo ir daugiau advokatavo „Gairelitai“. Jo manymu, vyksta tik „nesusikalbėjimas“, todėl norint išvalyti chemikalais užterštą vandenį, reikia paimti praktinį pavyzdį iš Mažeikiuose esančios naftos produktų gamyklos. Tačiau „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas, konsultavęsis su Klaipėdoje dirbančiais ekspertais iš Vokietijos, net neviešino komisijos nariams galimos vieno kubo išvalymo kainos. Anot jo, kad jie neišsigąstų. Administracijos direktorė J. Margaitienė, vadindama J. Jučą mažybiniu vardu „Juozukas“, stengėsi nuraminti įsiplieskusias  aistras tarp aplinkosaugininko ir vandens tiekimo įmonės vadovo. Patiems Radviliškio rajono gyventojams belieka tikėtis, kad tie  kaštai neguls ant jų pečių, kaip jau atsitiko su gamtai padarytos žalos 0,5 mln. eurų nuostolio kompensavimu iš valstybės biudžeto lėšų. Tam garantijos niekas nedavė.

Marius Aleksiūnas

 

Exit mobile version