Birželio pradžioje Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis posėdyje džiaugsmingai pranešė, kad savivaldybėje rado „kabliuką“ – „neteisingai“ banke padėtą milijoną. Redakcija dėl tokių keistų mero kaltinimų nusprendė pasiteirauti buvusios Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Ritos Chlebauskienės.
Skaitytojų dėmesiui – išsamus vedėjos komentaras: „Jaučiu pareigą paaiškinti žiniasklaidos priemonių paskelbtą informaciją apie tai, kad Radviliškio rajono savivaldybėje naujoji valdžia „rado“ banke gulintį milijoną.
Savivaldybė pinigus skaičiavo, o Taryba patvirtino
Savivaldybės iždo sąskaitose biudžeto lėšų (kartu su 1 mėn. terminuotu 1,0 mln. Eur indėliu ) buvo:
2022 m. sausio 1 d. – 5,1 mln. Eur,
2023 m. sausio 1 d. – 4,7 mln. Eur.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba (beje, tuomet Tarybos nariais dirbo ir dabartinė valdžia, tvirtindama 2022 ir 2023 metų biudžetus, patvirtino ir praėjusių metų nepanaudotas lėšas, kurios buvo sukauptos bankuose kartu su terminuotu indėliu:
Tarybos 2022- 02- 24 sprendimu T-649 – 5,1 mln. Eur, iš jų ir 1 mln. Eur terminuotą indėlį skyrė rajono Investicinei programai vykdyti.
Tarybos 2023- 02- 01 sprendimu T-875 – 4,71 mln. Eur, iš jų ir 1 mln. Eur terminuotą indėlį ir skyrė: 3,25 mln. Eur Investicinei programai ir 1,46 mln. Eur asignavimų valdytojų papildomoms išlaidoms, t. y. einamiesiems remontams, turto, prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms.
Kodėl milijonas eurų banke buvo laikomas kaip terminuotas indėlis?
O gi todėl, kadnuo 2020 m. pradžios Europos centrinis bankas (toliau – ECB), siekdamas paskatinti investicijas ir išvengti galimos defliacijos, pradėjo taikyti neigiamų palūkanų normą. Tuo metu galiojo nuostata, kad jei sąskaitoje yra daugiau nei 1 mln. Eur, reikėjo mokėti 0,5–0,6 proc. palūkanų už viršijančią sumą. Šią kainodarą bankai taikė ir viešajam sektoriui, tad taupymo sumetimais Savivaldybė skaidė turimus pinigus per du bankus (Savivaldybė turi sąskaitas AB banke Šiaulių bankas ir AB banke Swedbank).
Turint tikslą dar labiau sumažinti išlaidas, pasirinktas ir išlaidų mažinimo būdas – terminuotas 1 mėnesio indėlis su sąlyga, jei reikės – pratęsti. Kaip minėjau, ECB taikė neigiamų palūkanų normą, tad indėlis su 0,0 proc. palūkanomis buvo vis dėlto taupymas, kad ir apie 7,0 tūkst. Eur per metus sumažintos savivaldybės biudžeto išlaidos. Tai rodo, kad Savivaldybei buvo ne tas pats, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai.
Indėliui pasirinktas bankas, kuriame Savivaldybė jau turėjo sąskaitas, be konkurso, nes tuo metu bankai už pinigus nemokėjo, o atvirkščiai, mokėjo pinigų turėtojai. Tad koks skirtumas, kuriame banke gauti nulines palūkanas!
Nereikėtų kriminalizuoti savivaldybės Tarybos sprendimų
Tarybai, paskirsčius biudžetą 6 programoms, laisvų, nepaskirstytų pinigų nelikdavo. Tačiau Savivaldybės Tarybos teisė yra perskirstyti, tikslinti biudžetą, kas ir buvo daroma, pvz., 2022 m. biudžetas buvo tikslintas 8 kartus. Tikslinimo priežastys – kuo tiksliau ir efektyviau naudoti viešuosius finansus, žinant ir įvertinant infliaciją.
Be to, žinoma, kad ir kitų rajonų savivaldybės (apskrities ir kaimyninės, informacija vieša) pasitikdamos 2023 metus, turėjo nepanaudotų praėjusių metų likučių nuo 3 iki 9 mln. Eur ir pan., t. y. nuo 5 iki 18 proc. viso savo tvirtinamo 2023 m. biudžeto.
Kodėl buvo skolinamasi?
Savivaldybė dalyvavo Viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo programoje (PROGRAMA), kurią patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Savivaldybė pateikė paraiškas šią PROGRAMĄ administruojančiai UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA).
Šioje PROGRAMOJE numatoma kompensacinė išmoka Savivaldybėms iš Klimato kaitos programos lėšų, kurią patvirtino Aplinkos apsaugos ministerija. Šios PROGRAMOS finansinės priemonės valdytojas – AB Šiaulių bankas, veikiantis pagal pasirašytą su VIPA sutartį „Paskolos savivaldybių pastatų modernizavimui , finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. Tad čia aišku, kad Savivaldybė banko nesirinko, konkurso neskelbė, nes tai padarė pati VIPA.
Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės taryba pritarė Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadoms imti šias 2,4 mln. paskolas.
Žemiau pateiktoje lentelėje matoma, kad Savivaldybė, dalyvaudama PROGRAMOJE, modernizuojant švietimo įstaigų pastatus pasinaudojo iki 2,4 mln. Eur paskolos, kurios 30 proc. arba iki 723,8 tūkst. Eur nereikės grąžinti, o bus kompensuota iš Klimato kaitos programos lėšų:
| Eil. Nr. | Švietimo įstaigos pavadinimas | Projekto vertė tūkst. Eur | Maksimali kompensacinės išmokos suma, tenkanti Savivaldybei, tūkst. Eur. | PASTABOS | ||||
| 1 | Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla | 824,4 | 247,3 | 2023- 06- 09 Savivaldybė jau gavo kompensaciją 233,0 tūkst. Eur iš Klimato kaitos programos | ||||
| 2 | Radviliškio lopšelis–darželis „Eglutė“ | 721,6 | 216,5 | 0 | ||||
| 3 | Šeduvos lopšelis-darželis | 866,7 | 260,0 | 0 | ||||
| Iš viso | 2 412,7 | 723,8 | ||||||
Tad ko buvo pasiekta?
Kaip matome, kad pagal Savivaldybės pateiktus duomenis ir informaciją, žiniasklaida padarė faktų neatitinkančias ir nekorektiškas išvadas, tad skaitytojas yra suklaidintas, neįsigilinta į esmę, supainiotos finansavimo sąlygos ir principai, finansavimo šaltiniai, o tuo pačiu, apjuodinti buvę vadovai ir darbuotojai, galiausiai, sumenkinti dabar dirbantys vadovai. Tad ar mes taip „darniai“ ir toliau dirbsime „Vardan tos Lietuvos“?!
Pagarbiai ir linkėdama gražios dienos, buvusi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė
Dėkojame vedėjai už itin išsamų atsakymą. Ar tai buvo specialiai mero paleistas muilo burbulas ir ar jis subliuško, paliekame spręsti jums, mūsų skaitytojai.
„Radviliškio krašto“ informacija
