Lietuvos vyriausybė Radviliškio rajono savivaldybei į biudžetą grąžino 164 tūkst. eurų – dalį lėšų, išleistų kovai su Covid -19 pandemija ir paimtų iš Socialinės paramos skyriaus lėšų. Paimant šias lėšas meras pažadėjo, jog atgavus šią sumą iš LR vyriausybės, jos bus grąžintos Socialinės paramos skyriui, tačiau taip neatsitiko.
Socialinėms reikmėms lėšų pakanka. Ar tikrai?
Rugsėjo 10 d. vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdyje nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasiteiravo rajono mero A. Čepononio: „Kodėl jūs, valdantieji, taip elgiatės su žmonėmis? Vyriausybės grąžinta suma – 164 tūkst. – vėl bus panaudota vandentvarkos projektams, o ne vargstantiems žmonėms. Į mane kreipiasi socialinio būsto gyventojai, neturintys galimybių nusiprausti, skundžiasi Nakvynės namų gyventojai dėl prastų gyvenimo sąlygų“…
Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė informavo: „Lėšos biudžete yra atstatomos pagal poreikį. Šiuo metu nepasiturintiems gyventojams pašalpoms yra skirta 1 766 tūkst. eurų. Iki šiol nesame gavę nei vieno nusiskundimo dėl socialinių problemų“. Ar tiesą sako savivaldybės ponai?
Gyventojai valdininkais nebepasitiki?
Vis dažniau rajono gyventojai dėl bėdų bei problemų kreipiasi pagalbos ne į savivaldybės administraciją, o į realiai padedančius Tarybos narius, vienas tokių – nepartinis G. Lipnevičius.
„Prašau Jūsų (Tarybos nario) ir bendruomenės pagalbos. Kai paskyrė man šį butą (savivaldybės socialinį būstą), jis buvo apgailėtinos būklės. Nebuvo nei šalto, nei karšto vandens, taip pat nebuvo gyvatuko ir elektros. Viskas buvo sulaužyta. Tame bute voniai įrengti nėra vietos, bet dušą galima įrengti.
Miesto meras žadėjo įrengti dušą, bet rengia iki šios dienos. Jo pažadai nuėjo niekais. Kreipiausi ir į Seimo narius Salamakiną ir Gaidžiūną, bet jų pažadus nupūtė vėjas. Kai buvo stiprios kojos, ėjau į miesto pirtį, o dabar tiek toli sunku nueiti – skauda kojas. Butas yra socialinis. Kreipiausi į soc. skyrių, bet atsakinga darbuotoja pasakė, kad kai nupjaus koją, tada pastatysime dušą. Mane nustebino toks darbuotojos atsakymas. Gyvenu tame bute nuo 2002 metų, rajono ponai į tai dėmesio nekreipia. Gyvatuko nėra, o sąskaitos ateina už gyvatuką. Kur tie pinigai dingsta, pasidalina ponai?
Tame name 10 butų neturi gyvatukų. Visi mokame už šį patarnavimą. Radviliškyje yra 4 bendrabučiai Stiklo, Kaštonų, Vaižganto gatvėse. Visi šie bendrabučiai moka už gyvatukus. Tai tokie dalykai dedasi Radviliškyje“,- tokiu laišku į Tarybos narį bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininką kreipėsi pagalbos radviliškietis Antanas Užkuraitis.
Su šio laiško turiniu G. Lipnevičius supažindino savo kolegas Tarybos narius, savivaldybės administracijos vadovus ir merą Tarybos posėdžio metu.
Pašalpos yra išmokėtos visiems…
Į Seimą iš rajono norinčiam pabėgti merui A. Čepononiui pacituoto laiško turinys galimai buvo labai nepatogus, nes jis posėdyje pasistengė kuo greičiau šį klausimą „užraukti“. „Pašalpos yra išmokėtos visiems gyventojams, o jeigu yra problemų, tegul kreipiasi į merą ar seniūną“,- atsainiai mestelėjo meras A. Čepononis.
Tik įdomu, kodėl meras siūlo gyventojams kreiptis į jį ar seniūną, nes, kaip matome, meras dalina tuščius pažadus, o gyventojai skundžiasi, jog miesto seniūnui E. Mončauskui neįmanoma prisiskambinti.
Beje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė, mero bendrapartietė, šiame socialiniame būste gyvenančiam radviliškiečiui pasiūlė dušą įsirengti pačiam. „Dėl to, kad mano iš savivaldybės nuomojamame socialiniame būste nėra nei karšto vandens, nei galimybės nusiprausti, nuėjau pasiskųsti administracijos direktorei J. Margaitienei. Tačiau vietoje to, kad padėtų, direktorė man pasiūlė dušą įsirengti pačiam. Už ką aš įsirengsiu dušą, gaudamas tik varganą pensiją? Greitai apteksiu utėlėmis ir blusomis“,- skundėsi vyriškis.
Iš kokių lėšų gyventojas turėtų investuoti į savivaldybei priklausantį turtą, direktorė nepaaiškino. Juk visiems žinoma, kad socialinius būstus gauna tik vargstantys ar mažas pajamas gaunantys gyventojai.
Kaip matome iš radviliškiečio skundo, socialinių problemų rajone tikrai nemažai, o norint jas išspręsti bei palengvinti vargstančių rajono gyventojų buitį, reikia labai nedaug lėšų. Kaip informavo A. Užkuraitis, sutvarkyti jo socialinį būstą užtektų ir 500 eurų. Tačiau jam po operacijos ir gaunančiam mažą pensiją ir tokie pinigai yra labai dideli.
Taip ir kartojasi situacija rajone – abejotiniems „įsisavinimo“ projektams skiriami šimtai tūkstančių, o vargano žmogelio buičiai palengvinti mero bei administracijos direktorės vadovaujama savivaldybė gaili ir kelių šimtų eurų.
Jonas Petrikas