Paskutiniu metu naujoji rajono valdžia vis trypčioja vietoje, padarytų darbų – nulis. Dabar meras Kazimieras Račkauskis užsimojo pinigus leisti neva verslui reikalingoms statyboms. Bet ar tikrai to reikia? Pasak mero, Radviliškio rajone pradėti savo verslą sunku, nes negalima rasti tinkamų patalpų. Ar tikrai taip yra? Net nepasigilinęs, kokia situacija Radviliškyje, kartu su jam palankiais trim verslininkais, rugsėjo 11 dieną rajono vadovas apsilankė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Čia juos sudomino projektas „Flexstart“.
Savi tarėsi su savais
„Flexstart“ – tarptautinį apdovanojimą pelnęs administracinis ir gamybinis pastatas, skirtas greitam pritaikymui individualiems poreikiams. Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną valdanti bendrovė pastatė tik pastato išorės sienas, atvedė reikiamas komunikacijas, o skirtingo dydžio vidaus erdvės gali būti labai greitai įrengiamos pagal verslininkų poreikius vos per keletą mėnesių. Vieniems verslininkams išsikrausčius, vidaus erdves labai gretai galima transformuoti pagal kito investuotojo pageidavimą.
Pasak mero, reikia naujo pastato Radviliškyje, nes kitaip neranda investuotojų. O gal meras nesigaudo ir neskiria didmiesčio Klaipėdos nuo Radviliškio rajono, kuriame iš 42 tūkstančių gyventojų beliko 34 tūkst. ir kuris toliau sparčiai mažėja.
Mero svitą kelionėje į Klaipėdą sudarė Radviliškio rajono savivaldybės vicemerai Vytautas Krikščiūnas bei Jurgita Sidarienė, Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas ir verslininkai Sigitas Krivickas, Pranas Balckus bei Vytautas Pranys, kurie į projektą bandė pažvelgti iš verslo pusės.
Klaipėdiečių pamokos merui
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas pristatė „Flexstart“ projektą ir pasidalijo savo įžvalgomis, nuo ko reikėtų pradėti darbus Radviliškyje, norint įgyvendinti panašų projektą. Pasak vadovo, planuojant pastatus kyla nemažai biurokratinių iššūkių ir yra tam tikros specifikos. Beje, šie Radviliškio rajono vadovų užmojai nustebino ir klaipėdiečius.
Bendrovės direktorius sakė, jog pirmiausia reikia surasti tinkamą žemės sklypą, prie kurio būtų patogus privažiavimas, o geležinkelio vėžė būtų dar vienas privalumas. E. Kiudulo teigimu, planuojant projektą būtina pasirinkti tokį sklypą, kuriame esant poreikiui būtų galima numatyti plėtrą, nes patalpos gali būti greitai išnuomotos ir galbūt reikės statyti naują pastatą.
Vedant reikiamas komunikacijas, pavyzdžiui, elektros, dujų įvadus būtina nusimatyti rezervą, kad būsimas investuotojas esant poreikiui ateityje galėtų pasididinti pajėgumus.
„Pastato vidaus iš anksto geriau neįrengti, nes jį vėliau reikės pritaikyti prie konkretaus investuotojo lūkesčio“, – patarė direktorius E. Kiudulas.
Jo manymu, Radviliškyje būtų galima pradėti statyti 5000 kvadratinių metrų ploto pastatą, kad jame norintys įsikurti verslininkai galėtų įsirengti patalpas nuo 500 kvadratinių metrų ploto ir daugiau.
Ar tikrai bus taškomi mokesčių mokėtojų pinigai verslui remti?
Vadovas, remdamasis savo praktine patirtimi, kalbėjo, jog investuotojams labai priimtinas pasiūlymas, kai jiems suteikiama galimybė patalpose įsikurti per tris mėnesius. Jeigu patalpų reikia laukti 6 mėnesius ir ilgiau, neretai verslininkų susidomėjimas atvėsta.
„Pastatas be žmogaus, kuris siūlys patalpas investuotojams, nieko vertas. Todėl kartu su naujo pastato statybomis turi būti ieškomas ir atsakingas darbuotojas, kuris „medžios“ investuotojus“, – kalbėjo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius.
Kitas labai svarbus faktorius, kad verslo įmonės surastų sau reikalingos kvalifikacijos darbuotojų. E. Kiudulo teigimu, į Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusias įmones verslininkai darbuotojus atsiveža vidutiniškai 50 kilometrų atstumu, o 20-25 kilometrų atstumas nieko nereiškia.
Grįždami iš Klaipėdos rajono vadovai ir verslininkai diskutavo apie panašaus projekto perspektyvas Radviliškyje. Meras jau užsimojo domėtis naujais sklypais verslui. Bet kyla klausimas, ar nereikėtų pradžiai įveiklinti verslui skirtų sklypų šalia Šeduvos, o tik po to galvoti apie naujus pinigų įsisavinimo projektus.
Opozicijos lyderis pasiūlė merui iš pradžių pažiūrėti pro langą
Dėl šių naujų mero ir jos svitos užmojų pasiteiravome Tarybos nario, opozicijos lyderio, Radviliškio verslininkų asociacijos vadovo Gedimino Lipnevičiaus nuomonės. „Kadangi su mumis meras nei derino kelionę, nei apie ją informavo, iš pradžių merui siūlyčiau pasikalbėti su Radviliškio miesto ir rajono verslininkais ir išgirsti, su kokiomis problemomis jie susiduria šiandien, ką reikėtų padaryti, kad verslas galėtų plėstis, kurti naujas darbo vietas.
Šiuo metu Radviliškio centre, Šeduvoje, Baisogaloje pilna laisvų patalpų. Gal merui reikėtų pažiūrėti pro langą į Radviliškio centrą, įveiklinti jau pastatytus statinius? Pavyzdžiui, Radviliškyje centre didžioji dalis „Gaivos“ pastato stovi nenaudojama, buvęs „Buitinio“ pastatas stovi pusiau tuščias. Yra ir daugiau kitų laisvų įvairaus dydžio komercinių patalpų. O kur dar neįveiklinti įvairaus dydžio komerciniai sklypai? Statant gamybinio tipo patalpas turi būti investuotojas, nes gamyba būna įvairi ir poreikiai skirtingi. Išleisti mokesčių mokėtojų pinigus didelio proto nereikia, bet ar iš to bus naudos?“- sakė G. Lipnevičius.
Jau dabar radviliškiečiai tokius mero pinigų įsisavinimo projektus vadina keistais. Beje, šiuos ir kitus projektus dar turės patvirtinti ir Taryba. Ar netaps Radviliškis „Naujausiais Vasiukais“, parodys laikas.
Paruošta pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informaciją
