Turbūt ne veltui viešoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad reikėtų rajonų merų valdymo laikotarpius riboti kadencijomis, panašiai kaip prezidento. Ilgamečiai merai pradeda manyti, kad jie nepakeičiami, susiformuoja savitas pasaulio matymas – rajonai tampa merų „kunigaikštystėmis“, o jie patys – nebaudžiamais ir nekritikuojamai rajonų valdovais.
Neseniai vykusiame Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje meras A. Čepononis ir Tarybos narys G. Lipnevičius susikibo ne juokais. Tarybos narys G. Lipnevičius bandė išsiaiškinti su savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja G. Juodeikiene bei kitais Tarybos nariais, kokia situacija rajono ugdymo įstaigose, tačiau meras pokalbiui trukdė, o galų gale lyg „cariūkštis“ paliepė Tarybos nariams be išlygų tikėti jo ištartu žodžiu… Ši frazė sukėlė Tarybos narių juoką, o mes apžvelgsime, ar tikrai meru galima aklai tikėti.
Didybės manija ar atminties praradimas?
Radviliškio rajono meras A.
Čepononis „merauja“ (su nedidele
pertrauka dėl sėdėjimo belangėje bei darbo UAB „Radviliškio šiluma“) nuo 2003
metų. Turbūt ilgi „Radviliškio rajono „kunigaikštystės“ valdymo metai
suformavo savitą mero požiūrį į realybę. Mero A. Čepononio nuomone, jo
žodis lyg įstatymas – juo privalu tikėti. „Jeigu meras sako, kad buvo susitikęs
su Aukštelkų kaimo pradinukų tėvais, tai reikia
tikėti“. Ką gi, labai stiprus pareiškimas. Mero žodis paskutinis ir
neskundžiamas.
Kaip ir daugeliui politikų, taip ir mūsų rajono merui būdingas atminties
praradimas. Prisiminkime, kada meras pasakė ar rašė savo darbotvarkėje
vykęs į užsienį ar į renginius, tačiau
ten jo niekas nematė.
„Špargalkė“ merui, arba mero melagystės
Mero darbas – nurodyti savo darbotvarkėje, kur vyksta ar kokiose
renginiuose lankosi, o žurnalistų darbas – tikrinti. Kadangi meras A. Čepononis
pamiršo, kada jis sakė netiesą, priminsime.
Į Lenkiją – pasikalbėti telefonu
2016 m. rugpjūčio pabaigoje meras A. Čepononis teigė
vykęs į Lenkiją, pas kolegą į Mozovijos Grodziską. Tačiau
Grodzisko meras teigė, kad jis su radviliškiečiu kolega tik kalbėjęs
telefonu…
Na, o apie šią neva įvykusią kelionę mūsiškis „kunigaikštis“ melavo (o gal
fantazavo?) susiriesdamas. „Radviliškio krašto“ redakcija gavo mero pasirašytą
raštą, kad jis į Lenkiją vyko tarnybiniu automobiliu, sudegino 166 litrus kuro,
kuris kainavo apie 170 eurų. Be to, merui išmokėti 47 eurai ir 50 centų
dienpinigių, o vairuotojui – 95 eurai. Ir visa tai patvirtinta paties Antano
Čepononio parašu. Nuo
Radviliškio iki Mozovijos Grodzisko – kiek daugiau nei penki šimtai kilometrų.
Tad kelionė pirmyn ir atgal – apie tūkstantį kilometrų. Toks automobilis,
kuriuo važinėja meras, nuriedėdamas šimtą kilometrų sudegina apie septynis
litrus kuro. Pridėkime dar litrą kuro, jeigu meras, tarkim, išvažiuodamas iš
Radviliškio stovėjo baisinguose transporto kamščiuose. Atliekame nesudėtingus
veiksmus, ir rezultatas – 2,5 tūkstančio kilometrų. Net jeigu Antanas Čepononis
Mozovijos Grodziską važiavo tik tam, kad su vietiniu meru pasikalbėti telefonu,
kur dar 1,5 tūkstančio kilometrų? Sakote, pakeliui meras užsuko apsipirkti? Net
jeigu ir bandė derinti malonumą su nauda šeimos biudžetui, tai dar nepaaiškina
pusantro tūkstančio kilometrų vingio. Liaudies
išmintis sako: geram šuniui kilometras – ne vingis. Tačiau mes kalbame ne apie
kokį nors „morčiaujantį“ augintinį, o apie rajono merą ir mokesčių mokėtojų
pinigus.
Vietoje Prezidento inauguracijos – vizitas pas
Moterį – Saulę
Liepos mėnesį kone visos Lietuvos savivaldybių merai vyko į LR
Prezidento G. Nausėdos inauguraciją. Radviliškiečiai ieškojo ir savojo mero LR
Seimo salėje bei nuotraukose iš priėmimo, deja… „Bet mero darbotvarkėje
parašyta, kad jis Prezidento inauguracijoje, gal kokia nelaimė ištiko pakeliui
į sostinę?“- svarstė rajono gyventojai. Meras konservatorius A. Čepononis
pirmenybę teikė ne Prezidentui G. Nausėdai, bet
mieliau pasirinko dviejų valandų „reikalų tvarkymą“ su gerokai jaunesne
administracijos direktore bendrapartiete Jolanta Margaitiene. Moters Saulės
titulas, matyt, jį taip apsvaigino, kad po dviejų valandų tvarkymo meras jau
nelabai atsiminė, ką ir kaip tvarkė.
Vykęs, bet neįvykęs vizitas pas Aplinkos ministrą
Rugsėjo 9 d. meras vėl pasiskelbė, kad vyksta pas Aplinkos apsaugos
ministrą Kęstutį Mažeiką. Deja, ir vėl nenuvyko. Kur ir kokius reikalus šį
kartą tvarkė meras, tikriausiai nesužinosime, nes A. Čepononis tarnybiniu
automobiliu važiuoja vienas – be liudininkų.
Konferencijoje nepasirodė…
Rugsėjo 16 dieną ir vėl numatyta mero
kelionė į sostinę – šį kartą į Seime
vykusią konferenciją „Ar reikalinga konkurencija teikiant viešąsias paslaugas?“
Į savivaldai svarbią konferenciją meras A. Čepononis iš anksto užsirašė, tačiau
joje taip ir nepasirodė. Lietuvos laisvos rinkos institutas ir Konkurencijos
Taryba organizavo diskusiją, bet tarp dalyvių sąrašo mero pavardės nebuvo.
Dar kartą priminsime, kad kalbame ne apie morčiaujantį katiną, bet apie rajono
vadovą ir kelionėms, neaišku kokiais tikslais, švaistomus mokesčių mokėtojų
pinigus.
Tad ar tikrai mero žodžiu reikia beatodairiškai tikėti?
Tai tik keli pavyzdžiai, o jų galėtume atrasti ir daugiau, kai mero žodžiai
labai skiriasi nuo veiksmų. Nors konservatorius A. Čepononis nuolat propaguoja
krikščioniškąsias vertybes, dažnai lankosi bažnyčioje, tačiau dažnokai nepaiso
aštuntojo Dievo įsakymo „Nekalbėk netiesos“.
Beje, konservatoriaus A. Čepononio vadovaujamas TS -LKD partijos Radviliškio skyriaus nariai garsėja ir tuo, kad nelabai paiso ir devintojo Dievo įsakymo „Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters“…
Ar visada galima tikėti Radviliškio rajono mero konservatoriaus A. Čepononio ištartu žodžiu, paliekame spręsti skaitytojams.
Agnė Dapkutė
