Vilniuje įsikūrusiame Apeliaciniame teisme toliau buvo nagrinėjama dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamų asmenų baudžiamoji byla. Trijų teisėjų kolegija nagrinėja dviejų nuteistųjų ir prokuroro apeliacinius skundus. Ši baudžiamoji byla susijusi su Latvių kultūros centro (vadinamojo „Latvių namelio“) rekonstrukcija ir Šaukoto bažnyčios restauracija. Prokurorų teigimu, dėl A. Čepononio, R. Juzukonio, K. Čiūdaro, A. Juodžio ir R. Eigmino kaltės Radviliškis prarado apie 100 tūkstančių eurų iš ES fondų.
Teismas aiškinasi tik dėl trijų garso įrašų
Praėjusiame posėdyje teismas įpareigojo valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą nurodyti, kurie surinkti įrodymai yra teisėti, todėl iš daugybės garso įrašų buvo pasirinkti tik trys. Šiuos garso įrašus STT agentai užfiksavo 2011 m. liepos 12, 25 ir 28 dienomis. Pokalbiai vyko tuometinio mero A. Čepononio kabinete. Liepos 12 d. į susitikimą su meru atvyko K. Šeštokas, V. Adomaitienė, R. Juzukonis, D. Brazys ir kiti asmenys. Jie visi svarstė Radviliškio miesto parke esančio Latvių kultūros centro projekto „nesklandumus“. Šias aplinkybes aiškinantis teismas panoro prie tribūnos pirmiausiai pamatyti „gaujos smegenis“.
Meras pakviečiamas vėl liudyti
Pagal prokuroro A. Mirnyj apeliacinį skundą, trijų teisėjų kolegija tikslinosi tam tikras aplinkybes, susijusias su Latvių namelio ir Šaukoto bažnyčios projektais. Teisėjas pranešėjas ir kolegijos pirmininkas K. Jucys pateikė klausimus iš pokalbių suvestinės. Jį labai domino, kodėl buvęs Radviliškio miesto kultūros centro direktorius R. Juzukonis sankcionavo 226 tūkstančių litų pervedimą už padarytus darbus, kurie tuo metu nebuvo padaryti. A. Čepononis teismui įrodinėjo, kad be jo žinios buvo pervesta ši suma. Ar teismas patikės šio asmens pateikiama versija dėl neva jo visiškai sąžiningo suinteresuotumo projekto užbaigimu, parodys laikas.
Šokiruojantis dalykas
Teismui kamantinėjant A. Čepononį, išaiškėja, kad 2011 m. liepos 12 d. susitikimo metu jis sužinojo, jog yra pervesti pinigai už nepadarytus darbus!!! Tai išaiškėjo tik atsitiktinumo dėka. Teikiant pasirašytų darbų aktus, buvo panaudotas netinkamas elektroninis parašas. Šis parašas netiko Nacionalinei mokėjimų agentūrai, todėl ji pareikalavo ne skenuotų, o tikru parašu pasirašytų darbų atlikimų aktų. Nors šios baudžiamosios bylos dalyvis A. Čepononis nuolat įtikinėjo teismą, kad jo pagrindinis tikslas – projekto sėkmingas įgyvendinimas, panašu, jog kai ko jis neatskleidė. Iš pradžių teismui teigė, kad domėjosi projekto įgyvendinimu, todėl susikvietė pas save į kabinetą išsiaiškinti, ar kas nors sugeba „ieškoti išeičių ir noro dirbti šioje situacijoje“. Paskui visgi patvirtino, kad nežinojo apie vidinius įmonės „Leo Statyba“ reikalus, nebuvo susipažinęs su Latvių kultūros centro projektu ir kitais svarbiais dokumentais. Kaip pravažiuodamas pro šalį jis sugebėjo įvertinti, kokioje stadijoje yra projektas, kad projekto vykdymas atsilieka nuo darbų grafiko, lieka paslaptimi. Tokio savo unikalaus sugebėjimo didžiulį susirūpinimą rajono gerbūviu nuolat kartojantis A. Čepononis neatskleidė nei teismui, nei viešame teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims.
Šaukoto bažnyčioje – irgi savi niuansai
Prokuroras G. Jasaitis, cituodamas vieną iš A. Čepononio pokalbio suvestinių, paklausė, ką turėjo jis galvoje „dėl papildomų darbų“ ir kas turėtų tuos darbus „sugalvoti“. Mero bandymą išsisukti nuo tiesioginio klausimo valstybinis kaltintojas atrėmė paprastesniu klausimu: „Ką turi sugalvoti kiti asmenys, kad būtų papildomi darbai ir juos savivaldybė galėtų apmokėti?“ A. Čepononis teismo posėdyje į šį klausimą atsakė, kad jis patvirtina tik patį principą, o visa kita – jau žmonių fantazijos vaisius. Prakaituodamas ir linkstančiais keliais proceso dalyvis A. Čepononis išlaikė akistatą, tačiau prokuroro baigiamosios kalbos nebespėjo išklausyti. Temidės tarnams tiesiog pritrūko laiko, nes R. Juzukonio advokatas vėlavo į posėdį daugiau nei pusvalandį. Kitas teismo posėdis – kovo 9 dieną.
Bus daugiau
Marius Aleksiūnas