Pavartyčių kaimo bibliotekoje atidaryta Juozo Gvazdausko medžio drožinių parodą, kurioje eksponuojamas 31 jo darbas.
Apsilankę bibliotekoje išvys nedideles skulptūras tautine, kaimo ir religine tematika, kelias Užgavėnių kaukes, namų apyvokos ir buities pagražinimui skirtus daiktus, 5 lazdas, 7 medžio raižinių paveikslus, įvairių gyvūnų ir žmonių skulptūrėles. Nors dėl ribotų erdvių bibliotekoje pristatoma tik nedidelė autoriaus darbų dalis, tačiau ir to pakanka, norint pažinti auksinių rankų meistrą, ir įvertinti jo gebėjimą prakalbinti medį. Keletas meistro darbų parodoje matomi iš nuotraukų, nes transportuoti jų nėra galimybės. Parodoje galima išvysti ir šio kūrėjo darbus, sukurtus dar jaunystėje, ir tuos, kurie baigti buvo ne taip senai.
Ne vienas parodos lankytojas stebisi šio meistro kruopštumu, kurį išduoda jo ,,nuglaistyti‘‘ darbai… Ne paslaptis, kad rankų darbas išsaugo geriausias medžio savybes – medžio jaukumą ir šilumą. Parodos autoriaus darbuose atsispindi ne tik kruopštumas, bet ir atidumas bei dėmesys detalėms. Galima tik įsivaizduoti, kiek meilės, kantrybės ir užsispyrimo reikia įdėti į kiekvieną darbą, kad nagingose meistro rankose beformis medžio gabalas sušiltų, prabiltų ir pasektų savo išskirtinę istoriją.
Gvazdauskas – drožėjas savamokslis. Nuo jaunų dienų drožti pradėjęs kūrybai atsidavė beveik prieš keturis dešimtmečius. Šis pomėgis atsirado paauglystėje. Parodos autorius kuklinasi ir sako, kad nežino, iš kur paveldėjo sugebėjimą kurti grožį. Atmena tik tai, kad vaikystėje, ganydamas karves, su peiliuku droždavo medžio šaką, darydavo švilpukus. Anksčiau jis dar ir piešdavo (kopijuodavo) su mediniais pieštukais. Ryškus J. Gvazdausko atsiminimas iš mokyklos, kada nukopijavo kabėjusio ant sienos Lenino portretą. Už tai jį paliko po pamokų, gavo ,,grūšių“, kad drįso kopijuoti šį portretą. Vėliau J. Gvazdauskas perpiešdavo šventųjų paveikslus, kuriuos dovanodavo giminaičiams, bet už tai jau niekas nebaudė.
Šeimoje drožėjo talentas jau perduotas, nes meistro sūnus taip pat dirba su medžiu, yra kvalifikuotas stalius, o laisvalaikio metu, kaip ir jo tėtis, kuria grožį iš medžio. Parodos autorius sako, jog pagaminti medžio drožybos darbai užtrunka daug laiko, nors viskas priklauso nuo nuotaikos ir susikaupimo. Anot autoriaus, šis darbas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir tikslumo – iš pažiūros paprastas medis gali būti labai įnoringa medžiaga. Savo dirbiniams J. Gvazdauskas naudoja įvairią medieną. Parodos autoriaus itin mėgstamos yra neįprastų formų medžių ataugos, kurios kartais pačios padiktuoja būsimą kūrinį savo panašumu į kokį nors objektą ar gyvūną. Kūryba šiam drožėjui yra pomėgis, laisvalaikio užsiėmimas, atgaiva sielai nuo kasdienių rūpesčių.
Gvazdausko 7 skulptūros puošia Radviliškio verslo ir amatų centro teritoriją. Keli darbai yra Pavartyčių kaime. Taip pat didesnių skulptūrų yra ir meistro gimtajame Šilalės rajone.
Pavartyčių kaimo bibliotekoje surengta J. Gvazdausko paroda yra skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Lietuvoje gyvenantys žmonės per šimtą metų patyrė labai daug. Kad ir kokios sunkios gyvenimo sąlygos juos lydėjo, lietuviai turėjo didelį troškimą kurti, puoselėti grožį ir taip įprasminti savo būtį. Taip atsirado liaudies drožiniai iš medžio, kurie plačiai naudojami iki šių dienų.
Medžio drožinių paroda Pavartyčių kaimo bibliotekoje veiks iki balandžio 30 d.
Viešosios bibliotekos informacija
