Prisiminimais nuklystame į pokario metus. Ištuštėjusios sodybos… Žiaurūs likimai daugeliui atėmė gyvybę…
Pociūnėlių žydai atgulė Krakėse. Žydo grūdų supirkėjo, verslininko Einikio Kušnerio name, Pociūnėliuose įkuriama ambulatorija, žydo gydytojo Kazlausko ir jo žmonos vaistininkės name – ligoninė. Dirba vidaus ligų gydytojas, akušeris, veikia vaikų – paauglių, dantų, procedūrinis kabinetai, laboratorija, tiriamas kraujas, šlapimas, skrandis.
Šioje ligoninėje dirba garsus, žmonių gerbiamas gydytojas Liudas Selenis, medicinos felčeris Adolfas Norkevičius. Kartą per savaitę atvažiuodavo gydytojai – rentgeno specialistai. Tai prisimena čia, Pociūnėliuose, dienos šviesą išvydę dabartiniai šešiasdešimtmečiai, jų tėvai, buvusios medicinos seselės, jau sulaukusios garbaus amžiaus.
Ambulatorija ir ligoninė tuomet vandenį naudojo iš kieme esančių šulinių, šildomos buvo statinėmis krosnimis. Vietoje kaitinami, virinami švirkštai. Būdavo, kad šaltomis žiemos paromis užšaldavo net vaistai. Nepaisant sunkumų, ambulatorija ir ligoninė veikė…
Medicinos seselė Birutė Jucienė, pradėjusi dirbti prie gydytojo Liudo Selenio, gerai prisimena tuos laikus. Pasakoja, kad buvusi reikli sau, energinga, viskuo besidominti. Pociūnėliuose ji sutiko savąjį Algį, ūkio vairuotoją, sukūrė šeimą. Jų sodyba buvo pati gražiausia miestelyje, stebino įvairiausiomis žydinčiomis gėlėmis.
Vėliau Pociūnėliuose pradėjo dirbti medicinos seselė Bronė Sadzevičienė. Bronyte ją visi vadino. Be tiesioginio darbo, Bronytė dar vadovavo Raudonojo Kryžiaus organizacijai Pociūnėlių mokykloje ir suaugusiųjų žmonių grupei apylinkėje. Puikūs jos darbo ir veiklos pasiekimai! Iš įvairiausių konkursų grįždavo su padėkos raštais, pergalių taurėmis bei asmeninėmis dovanomis. Bronytė Pociūnėliuose susipažino ir su savuoju Simferionu, pavyzdingu ūkio mechanizatoriumi.
Dar viena mylima Pociūnėlių medicinos seselė – Gražina Sokolovienė – Kairienė. Šviesiaplaukė, garbanė, visada taktiška, jautri. Dar ir šiandien ji padeda tiems, kam reikalinga jos paguoda, širdies šiluma. Visada savyje randa jėgų pagelbėti kitiems. Gražina pamilo pociūnėlietį Joną. Mylimieji seselių vyrai Algis, Simferionas, Jonas ilsisi kalnelyje po žemės kauburėliais: juos pakvietė Kūrėjas. Puikūs medicinos darbuotojai Pociūnėliuose ne tik gydė žmones, bet ir tikrindavo gyventojų namų ir kiemų švarą, teikė žinių įvairiomis temomis. Be to, jie skatino giliau žvelgti į supantį pasaulį: surasti žvaigždės mirgėjimą juodžiausioj žemės naktyje, matyti gėlės žydėjimą aklinai užkaltame lange, girdėti nuskridusio paukščio giesmę ir čiulbėjimą širdyje, mokė nukritus ašarai ieškoti ir surasti save…
Bėga dienos. Į Pociūnėlių miestelį atvyksta medicinos felčerė Danguolė Garuckienė. Jau kelis dešimtmečius ji atsakingai, nuoširdžiai, pasiaukojančiai dirba Pociūnėlių medicinos punkte. Patalpos, kur šiuo metu veikia medicinos punktas, puikios. Pastatas renovuotas, šildomas dujomis. Po vienu stogu medicinos punktas, bendruomenės namai, vaikų dienos centras, biblioteka, unija, kirpykla, pirtis, skalbykla. Čia kasdien pilna žmonių.
Pociūnėlių visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Danguolė Garuckienė sukasi kaip bitutė: vienam stato lašinę, kitam matuoja kraujo spaudimą, leidžia vaistus, parduoda medikamentus, išklauso nusiskundimus dėl blogos savijautos. Pageidaujantiems ji padaro masažą. Baigusi darbą medicinos punkte, Danguolė kasdien vyksta savo mašina pas ligonius į namus Pociūnėliuose ir aplinkiniuose kaimuose. Čia atvykusi- vėl lašinės, vaistai, patarimai. Ar lyja lietus, ar sninga, slidūs, užpustyti keliai, net gilų vidurnaktį, vos išgirdusi telefonu pagalbos šauksmą, Danguolė skuba padėti. Jai nesvetimi Pociūnėlių pagrindinės mokyklos reikalai: vaikų sveikata, švara, prevenciniai pokalbiai, kiti renginiai sveikatinimo temomis. Prašydami kokios nors pagalbos, iš jos niekada neišgirdome ,,ne“.
Pociūnėliuose medicinos punktas be galo reikalingas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams. Bet rajono politikams, matyt, taip neatrodo, nes šią įstaigą ruošiamasi uždaryti. Rajono savivaldybės administracijai, politikams mes, pociūnėliečiai, labai reikalingi esame prieš rinkimus. Balsuokite!.. ,,Auksinės” programos!.. Ir štai – nebereikalingi medicinos punktai miesteliuose, nebereikalingos juose dirbančios didelę patirtį turinčios, nuolat besitobulinančios visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. Kuriami mobilieji medicinos punktai, pirminiai sveikatos priežiūros centrai, bet jie tolokai nuo mūsų – Baisogaloje, Šeduvoje, Radviliškyje. Neatitolinkite medikų nuo žmonių!.. Leiskite mums, garbaus amžiaus žmonėms, kol dar neplyšo pavargusios širdys, kol neošia beržai virš mūsų, gyventi, tikėtis, sulaukti pagalbos, paguodos savo miestelyje, savo kaimuose, savo bendruomenėje, savo namuose…
Prisiminimais sugrįžome į praeitį, į jaunystės krantą, kur liko mūsų svajos, mintys, meilė, sveikata. Mes, kažkada buvę jauni, stiprūs, darbštūs, gerai dirbę pagal savo specialybes, dabar stovime ant paskutinio gyvenimo laiptelio. Stovime ir labai norime, kad gyvenimo kelionė dar nesibaigtų, kad sveikatą mums padėtų saugoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Danguolė Garuckienė, dirbanti Pociūnėlių medicinos punkte. Iš tokių žmonėms reikalingų specialistų reikia ne atimti darbą, o dar pridėti po dalelę etato.
Pociūnėlių miestelio ir aplinkinių kaimų garbaus amžiaus žmonių pamąstymus užrašė pociūnėlietės Valerija Sirtautienė ir Veronika Kalinaitienė
