Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo sprendžiama dėl trijų neteistų, išsilavinusių vyrų atsakomybės, 2019 metais klastojant dokumentus dėl statinio užregistravimo. Kadastrinius statinio matavimus atlikęs UAB „Imposta“ vadovas Arūnas Čiukna kaltintas tuo, kad suklastojo kadastrinių matavimų bylą ir joje esančius duomenis, Rimantas Talmantas – tuo, kad padėjo tai padaryti bei suklastotą bylą panaudojo, perduodamas Povilui Risovui, o trečiasis istorijos dalyvis P. Risovas bylą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė Registrų centrui.
Varžytinėse įsigijusi pastatą, pirkėja kreipėsi į policiją
Kad neatitinka statinio įregistravimo duomenys, pastebėjo I. D., 2019 metais vasario – kovo mėnesiais varžytinėse įsigijusi pastatą Radviliškio rajone. Dokumentuose didelis statinys buvo užfiksuotas kaip karvidė. Pirkėja, panagrinėjusi dokumentus, pamatė, kad kadastriniuose matavimuose nebuvo pažymėtos faktiškai egzistuojančios angos, todėl dokumentas neatitiko realybės. Dėl galimo dokumentų suklastojimo I. D. kreipėsi į Radviliškio rajono policijos komisariatą.
Fotografavo neegzistuojančias duris
Tiriant baudžiamąją bylą, buvo nustatyta, kad matininko darbus atlikęs Arūnas Čiukna matavimo dokumentuose pribraižė neegzistuojančių dalykų. Nors pastatas buvo vientisas, jis dokumentuose užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva egzistuojančias duris bei sienas. Matavimai buvo atlikti 2019 m. balandžio 11 d. Rimanto Talmanto prašymu. Matininkas plane pažymėjo 0,12 m pločio ir 5,87 m ilgio sieną, kurios iš tiesų nebuvo, taip pat pažymėjo, kad iš lauko į pastatą yra durys, nors toje pastato vietoje buvo tik siena. Į Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Čiukna įdėjo nuotrauką, kurioje matomos į pastato išorinę sieną atremtos medinės durys. Taip buvo imituojamas neva esantis įėjimas į pastatą. Taip pat matininkas nepažymėjo ir neišmatavo angos, kuri jungė dvi patalpas į vieną statinį, todėl melagingai buvo užfiksuota, kad yra du atskiri nesudėtingi pastatai. Buvo nubraižyti keturi atskiri pastatai, kurių plotas 37,71 kv. m., 77,63 kv. m., 78,50 kv. m. ir 75,49 kv. m. Šie pastatai dokumentuose buvo įvardinti kaip du sandėliai ir du garažai. Galbūt pastatų savininkui tokie matavimai buvo naudingi, nes iki 80 kvadratinių metrų ploto statiniams kaimo vietovėje nereikia statybos projekto nei leidimo, užtenka užpildyti dokumentus ir galima registruoti. Didesniems nei 80 kv. metrų statiniams registravimo procedūra yra sudėtingesnė.
Matininkas pasitikėjo užsakovo pažadais
Matavimus atlikęs A. Čiukna teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad atvykęs atlikti darbų, pamatė, kad pastate ne visiškai įrengtos durys ir siena. Su matavimus užsakiusiu R. Talmantu buvo sutarta, kad greitu laiku statybas užbaigs. Sutarė, kad dokumentuose parodys duris ir neegzistuojančią sieną. Matininkas aiškino, kad per daug pasitikėjo užsakovu, kuris pradžioje žadėjo, kad sumūrys sienas bei pastatys duris iki matavimų. Kai A. Čiukna atvyko į vietą atlikti matavimų, užsakovas pasakė, kad darbų nespėjo užbaigti. Kad nereikėtų dar kartą atvažiuoti, matininkas paprašė žmogaus parodyti, kaip pastatai atrodys ateityje. Jis sutiko atlikti matavimus, jeigu užsakovas darbus pabaigs.
Ne visai aiški nuosavybė ir formalus požiūris
R. Talmantas pripažino, kad tai jis užsakė atlikti matavimus. Dėl pastato, kuris buvo įvardijamas tai kaip karvidė, tai kaip sandėlis ar garažai, pretenzijų turėjo bankas. Jame kurį laiką buvo remontuojami automobiliai, saugomos autodalys. 2017 metais žemę su nepriduotais pastatais nusipirko P. Risovas, tačiau R. Talmantas pažadėjo padėti sutvarkyti statinio dokumentus. Jam pateiktų statinio dokumentų šis kaltinamasis tvirtino nežiūrėjęs, tik pasitikėdamas R. Talmantu, kaip tvarkingu žmogumi, kurį pažinojo, bylą nuvežė į Registrų centrą. Vyrai tiesiog tvarkė formalumus, nesigilindami, kokias tai sukels teisines pasekmes. Pastatų P. Risovas esą neapžiūrėjęs, netgi nematęs, todėl kaltės nepripažino.
Teismas: dėl dokumentų klastojimo niekas nenukentėjo
Du kaltinamieji – matavimus atlikęs A. Čiukna ir tuos matavimus užsakęs R. Talmantas – prašė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą žmonai bei sūnui, tačiau teismas rado galimybę pritaikyti kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvo atlikti darbai, dėl kurių buvo užfiksuoti netikslumai dokumentuose. Šiuo metu Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys atitinka tikrovę. Taip pat, teismo nuomone, jokia žala dėl dokumentų klastojimo niekam nebuvo padaryta, t. y., nenukentėjo nei valstybės, nei privačių asmenų interesai. Padaryta nusikalstama veika įvertinta, kaip vienkartinio pobūdžio veiksmai, neturint intereso nesąžiningai praturtėti ar kam nors pakenkti.
Baudžiamoji byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo, tačiau reikės susimokėti
Arūnas Čiukna, Rimantas Talmantas bei Povilas Risovas pripažinti kaltais, padarę nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, dėl dokumentų klastojimo, tačiau, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Baudžiamoji byla šių neteistų ir gerai charakterizuojamų piliečių atžvilgiu nutraukta, tačiau neatsakingas požiūris į dokumentų tvarkymą turės finansines pasekmes jų piniginėms. Visiems trims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šią sumą kiekvienas iš jų turės sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Rita Grigalienė
Asociatyvi nuotrauka
