Nuo 2024 m. sausio 1 d. PVM tarifą maitinimo paslaugoms padidinus nuo 9 iki 21 procento, viešojo maitinimo sektorius atsidūrė katastrofiškoje situacijoje. Dalis maitinimo įstaigų, neturėdamos galimybių toliau tęsti savo veiklą, užsidarė, kita dalis, aptarnaujanti mokyklų ir įstaigų valgyklas, ligonines ir senelių namus savo paslaugas pabrangino vidutiniškai 15-20 procentų.
Ką tai reiškia maitinimo sektoriuje dirbantiems žmonėms? Pirmiausia tai didėjantis bankrotų skaičius sektoriuje, tačiau ir nedarbas bei iš to išplaukiančios pasekmės žmonių ir jų šeimų gyvenimams, auganti emigracija ir didėjanti našta valstybei. Skaičiuojama, kad vien bedarbio pašalpoms atleistiems darbuotojams reikės beveik 20 mln. eurų.
Nepaisant to, kad sumažintas PVM tarifas maitinimo paslaugoms taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių, Lietuvos valdantieji nepritarė siūlymams sumažinti PVM tarifą Lietuvoje. Suprantama, kad maitino sektorius ypač svarbus turizmui, tačiau kalbama ne tik apie užsieniečius aptarnaujančius restoranus, o apie tas maitinimo įstaigas, kurios užsiima mūsų vaikų ir senelių maitinimu.
Beje, vienas iš dažniausiai naudojamų argumentų, kodėl nereikėtų pritarti 9 procentų lengvatiniam PVM tarifui maitinimo sektoriui ir buvo tie patys restoranai. Skleista žinia, kad sumažinus PVM tarifą daugiausia naudos turės didieji restoranų tinklai, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys nemeluoja. Jos duomenimis, didžiausios 15 maitinimo įmonės Lietuvoje sudaro tik 16 proc. sektoriaus.
Apskritai, šiandien reikia kalbėti ne apie sektoriaus pelnus, o jo išlikimą. Spaudoje ir socialinių tinkų erdvėje pastaruoju metu stebime informaciją kaip vienas po kito bankrutuoja žinomi žmonių pamėgti restoranai. Tuo tarpu apie smulkių maitinimo įmonių bankrotus ir pasitraukimą niekas nekalba, nes jos niekam, tame tarpe ir valdžiai, neįdomios.
Didžiausias dėmesys ir turėtų būti skiriamas smulkioms bei vidutinėms maitinimo įstaigoms, šeimos restoranams ir užkandinėms, mokyklų, darželių, ligoninių, senelių namų ir kitur dirbančioms maitinimo įstaigoms. Būtent jos generuoja likusius 84 procentus viso sektoriaus sumokamų mokesčių, čia dirba daugiausia žmonių.
Reikia kalbėti ir apie tai, kaip tvirtinasi Vyriausybės prognozės, jog padidinus PVM tarifą iki 21 procento, augs ir biudžeto pajamos. Tiesa, pajamos auga, tačiau kokia apimtimi sumažėjo sektoriuje dirbančių fizinių asmenų ir įmonių sumokėto gyventojų pajamų mokesčio bei pelno mokesčio?
Ką iki 21 procento padidintas PVM tarifas maitinimo sektoriuje reiškia vartotojams? Neišvengiamai didesnes produkcijos kainas, pigesnių, gal ir ne pačių šviežiausių ir sveikiausių produktų naudojimą maisto gamyboje ir kitus veiksmus, kuriais nei maisto kokybė, nei kaina nebus palankesnė vartotojams.
2024 m. balandžio 16 d. mažųjų maitinimo verslų atstovai, Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų, Lietuvos viešbučių ir restoranų, Viešojo maitinimo įstaigų, Lietuvos barmenų ir Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę su prašymu dar kartą peržiūrėti ir įvertinti PVM tarifą maitinimo sektoriui. Akyse blogėjanti sektoriuje veikiančių žmonių ir įmonių finansinė situacija ne tik kelia nerimą, tačiau reikalauja labai greitų sprendimų, o vienas jų šiandien – PVM grąžinimas į iki 2024 m. sausio 1 d. buvusį 9 procentų dydį.
Kylančios maisto produktų kainos, infliacija, galiausiai krašto apsaugos tikslais dar kartą didinamas akcizas kurui neišvengiamai palies ir maitinimo sektoriaus kainas. Pakilusios produkcijos ir gamybos sąnaudos brangins galutinį produktą, o tai reikš mažesnį vartojimą ir sektoriaus susitraukimą. Galime dar pusmetį laukti naujos valdančiosios daugumos sprendimų ir ant pirštų skaičiuoti išgyvenusius sektoriuje, arba galime nebetęsti išlikimo eksperimento ir svarbiausius sprendimus priimti šiandien.
Airinas Jermolajevas, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas
